(Tęsinys…)

Jūs išgirstate labai daug dalykų, bet jei to, ką girdite, nepritaikote praktiškai, klausotės blogai. Tarkim, aš paprašiau, kad atneštumėte stiklinę vandens. Jūs išgirdote mano prašymą, bet jei neatnešėte man vandens, vadinasi, iš tikrųjų nesiklausėte. Kai jūs atnešate vandens, vadinasi, klausotės tinkamai. Tai tobulas klausymasis. Lygiai tas pats su Šventaisiais Dievo vardais: aš jums sakau juos giedoti, ir jūs girdite mano žodžius bei sakote, kad klausotės. Tačiau iš tikrųjų negirdite. Tik kai įgyvendinate girdėtus dalykus praktiškai, jūsų klausymasis tampa tobulas. Pirmiausia klausymasis suteikia žinojimą, jñāną. Žodis „vijñāna“ reiškia „realizavimas“. Šventųjų vardų giedojimas (kai jūs tobulai juos giedate) yra vijñāna. Taigi, jñāna ir vijñāna reiškia žinojimą ir realizaciją.

Šventraščiuose teigiama:

jnane prayasam udapasya namanta eva
jivanti san-mukharitam bhavadiya-vartam
sthane sthitah sruti-gatam tanu-van-manobhir
ye prayaso ‘jita jito ‘py asi tais tri-lokyam

„Tie, kurie net atlikdami visuomenės jiems pavestas pareigas, atmeta spekuliatyvius samprotavimus ir savo kūnu, žodžiais ir protu garbina Tavo Asmenį ir žaidimus bei pašvenčia savo gyvenimą Tau, tikrai laimės Tavo prieglobstį. Kitaip Tavęs užkariauti negali niekas iš visų trijų pasaulių.“ (Šrimad-Bhagavatam 10.14.3)

Atmesti spekuliatyvius samprotavimus reiškia sutelkti dėmesį tik į hari-kathą, sklindančią iš sādhu lūpų, ir praktikuoti sādhaną bei bhajaną. Būkite išmintingi: klausykitės ir praktikuokite.

Kartą tantros praktikuotojas, vartojantis alkoholį, einantis į kapines kaukolių, giedantis įvairias mantras, hipnotizuojantis žmones ir panašiai, atėjo į susirinkimą, kurį surengė karalius Vikramaditja. Tame susirinkime buvo daug inteligentų. Laikydamas kaukolę tantros praktikuotojas paklausė: „Galėtumėte man pasakyti, kieno ši kaukolė: protingo ar kvailo žmogaus?“ Niekas iš buvusiųjų susirinkime neatsakė. Visi galvojo: „Kas per beprotis šis asmuo, kad atsinešė kaukolę iš kapinių į mūsų susirinkimą ir užduoda tokius klausimus?“ Tai, kad niekas nežiūrėjo į tantros praktikuotoją rimtai, jį labai supykdė, ir jis visus prakeikė.

Karalius Vikramaditja tuoj nuramino jį, sakydamas: „Prašau, palauk penkias minutes. Tuoj ateis labai išmintingas asmuo. Jis atsakys į tavo klausimą.“ Tada atvyko didis išminčius vardu Kalidasa. Tantros praktikuotojas uždavė jam tą patį klausimą, kaip ir susirinkimo dalyviams. Kalidasa tarė: „Atsakymas yra labai paprastas.“ Tantros praktikuotojas įpyko: „Tiek išsilavinusių žmonių šiame susirinkime, bet nė vienas neatsakė teisingai, kaip tu gali sakyti, kad atsakymas labai paprastas?“

Kalidasa tesė: „Atneškite šiaudą nuo šluotos.“ Tada Kalidasa vieną šiaudo galą įkišo į kaukolės vienos ausies landą, o pro kitą ištraukė. Tuomet pasakė: „Dabar supranti?“ Tantros praktikuotojas pasakė: „Nesuprantu.“ Tuomet Kalidasa paaiškino: „Ši kaukolė priklausė kvailam žmogui, ir jei tu nesupranti, vadinasi, esi toks pats kvailas kaip ši kaukolė! Kvaili žmonės tai, ką girdi, praleidžia pro ausis – pro vieną įeina, pro kitą išeina, o išmintingas žmogus apmąsto tai, ką išgirdo, ir saugo tuos apmąstymus širdyje.“

Čia panašiai kaip Izaokas Niutonas atrado traukos dėsnį. Kai jis buvo mažas, gal penkerių ar šešerių metų, sėdėjo po obelimi ir pastebėjo sunokusį obuolį, krentantį žemyn. Jis pamanė: „Tas sunokęs obuolys nukrito tiesiai ant žemės. Kodėl būtent taip, o ne į kairę ar į dešinę?“ Jis apie tai mąstė daugybę metų. Jūs taip pat viską stebite ir kasdien matote daug panašiai vykstančių dalykų, pavyzdžiui, mangus ar kitus daiktus, krentančius tiesiai ant žemės, tačiau jūs to taip neapmąstote kaip Niutonas. Net būdamas mažas jis mąstė apie tai ir tik po daugelio tyrinėjimo metų atrado traukos dėsnį. Tie, kurie atidžiai klausosi ir stebi, prisimena, tiria, yra išmintingi asmenys. Jei jūs išmintingas, tuomet stengiatės suvokti, kaip viskas veikia, kas jūs esate ir ką veikiate šiame materialiame pasaulyje. Toks mąstymas būdingas išmintingam asmeniui.

Iš tikrųjų jūs nesate šis kūnas. Jūs esate siela, kuri tūno šiame kūne ir skatina jį veikti. Kai siela palieka kūną, jis tampa nebeveiklus.

Materialus kūnas sudarytas iš penkių elementų: žemės, vandens, ugnies, oro ir eterio, arba erdvės. Šie elementai iš lėto išyra, kai siela palieka kūną. Tai tiesa – po kelių mėnesių kūno nebelieka. 

Jūs esate tai matę. Kai šuo miršta gatvėje ir jo kūnas ten pasilieka, jei praeinate pro jį kiekvieną dieną, pastebite, kad šie elementai palaipsniui išyra. Po kurio laiko kūno visai nebelieka.

Kai ātma yra kūne, jis gali kalbėti, valgyti, miegoti, gintis ir t.t. Taigi, pasistenkite suprasti, kas yra siela, kokia jos prigimtis. Tai yra dvasinis mokslas, kurį reikia atidžiai išstudijuoti.

Sielos prigimtį suvoksite, giedodami šventuosius Dievo vardus. Be šito jūs nesuvoksite, kas yra siela.

bhajahu re mana sri nanda-nandana abhaya-caranaravinda re
durlabha manava-janama sat-sange taroho e bhava-sindhu re
sita atapa bata barisana e dina jamini jagi re
biphale sevinu krpana durajana capala sukha-laba lagi’ re
e dina, yaubana, putra, parijana ithe ki ache paratiti re
kamala-dala-jala, jivana talamala bhajahu hari-pada niti re
sravana, kirtana, smarana, vandana pada-sevana, dasya re
pujana, sakhi-jana, atma-nivedana govinda-dasa-abhilasa re

Šios giesmės autorius Govinda dasa sako: „O, mano prote, nuolat garbink Krišnos, Nandos Maharadžo Sūnaus, Lotosines Pėdas, abhaya-caraṇāravinda re: „Jei priimsi Krišnos Lotoso Pėdų prieglobstį, išsilaisvinsi nuo visų baimių.““ Durlabha mānava-janama sat-saṅge: „Žmogaus gyvybės forma yra labai reta.“

Supraskite, kad žmogaus kūną gauti nėra taip paprasta. Tik po 8 400 000 gyvenimų Dievas duoda mums žmogaus kūną. Jūs viską pamiršote, bet tai tiesa. Viešpaties iliuzinė energija, māyā, yra labai galinga. Būtent dėl jos jūs pamiršote apie kitas gyvybės formas. Daugybę gyvenimų jūs klaidžiojote gimimo ir mirties cikle, kentėjote. Žmogaus gyvenimas yra labai retas. Štai kodėl neturėtumėte švaistyti savo laiko. Nuo šiol, naudodamiesi žmogaus kūnu, turėtumėte kartoti šventuosius Dievo Vardus ir būti laimingi.

Savo praeituose gyvenimuose, kuriuose turėjote kačių, šunų ir kitų gyvūnų kūnus, negalėjote kartoti Šventųjų Dievo Vardų ir atlikti bhajanos bei sādhanos. Tik žmogus gali atskirti gerą nuo blogo. Dievas suteikė jam tokį gebėjimą. Žmogaus gyvenimas yra pats geriausias, nes tinkamai naudodamiesi šiuo kūnu galite įveikti proto kuriamą iliuziją.

Mes kenčiame dėl praeities karmos. Jūsų delnų linijos tai sako. Jos tiksliai atskleidžia jūsų veiksmų, atliktų praeityje, pasekmes. Šiame gyvenime taip pat galime ir kurti karmą. Taigi, jūs kenčiate dėl praeities karmos ir tuo pačiu metu kuriate naują. Tai vadinama karma-cakra, nesustabdomu gimimo ir mirties ratu.

Tačiau jei kartosite Šventuosius Dievo Vardus, visa sukaupta karma bus sunaikinta:

HARĖ KRIŠNA HARĖ KRIŠNA KRIŠNA KRIŠNA HARĖ HARĖ/ HARĖ RAMA HARĖ RAMA RAMA RAMA HARĖ HARĖ

Šri Šikšaštakos antruoju posmu Šri Čaitanja Mahaprabhu teigia:

namnam akari bahudha nija-sarva-saktis
tatrarpita niyamitah smarane na kalah
etadrsi tava krpa bhagavan mamapi
durdaivam idrsam ihajani nanuragah

Nėra jokių taisyklių, kada kartoti Šventuosius Dievo Vardus. Jūs galite juos kartoti bet kuriuo metu, nes Dievas į juos įdėjo visą savo galią. Galite kartoti, kai valgote, gulite –  bet kuriuo metu.

Brazilija, 2013 m. sausis