Taigi, vakar buvo labai nuostabi ir palanki diena, minėjome Šrilos Raghunatha Das Gosvamio danda-mahotsava-lilą. Šrila Krišna Das Kaviradža Gosvamis gražiai ir išsamiai paaiškina, kaip Šri Nitjananda prabhu suteikė Raghunatha Das Gosvamiui savo malonę. Iš tiesų, be Nitjanandos prabhu malonės niekas negali pelnyti tyros atsidavimo tarnystės Krišnai, šudha bhakti. Narotama Das Thakura teigia, nitāiyer karuṇā habe, vraje rādhā-kṛṣna pābe, dharo nitāir caraṇa du’khāni, labai atsargiai laikykitės Šri Nityanandos prabhu lotosinių pėdų, tuomet pelnysite Jo malonę ir šios malonės dėka galėsite tarnauti Radhai ir Krišnai Goloka Vrindavane. 

Taigi, Gaura Gana Deša dipikoje aiškinama, jog Šrila Raghunatha Dasa Gosvamio pavidalas krišna-liloje yra Rati Mandžari. Gaura-liloje Rati Mandžari apsireiškia kaip Raghunatha Dasa Gosvamis. Raghunatha Gosvamis yra labai iškilus ir žinomas Vaišnavas, vienas iš šešių Gosvamių.

 

śri rūpa, sanātana, bhaṭṭa-raghunātha

śri jīva, gopāla-bhaṭṭa, dāsa-raghunātha

 

Lenkiuosi Šri Rūpai, Šri Sanatanai, Šri Raghunathai Bhatai, Šri Dživai, Šri Gopalai Bhatai ir Šri Raghunathai dasai Gosvamiams.

 

ei chaya gosāir kori caraṇa vandana

jāhā hoite vighna-nāśa abhīṣṭa-pūraṇa.

 

Garbinu šešių Gosvamių lotosines pėdas, kurių malonės dėka išnyksta visi sunkumai ir yra išpildomi visi troškimai.

 

(Šrila Narotama Dasa Thakura, giesmė ‘(Hari) Haraye Nama Krišna’)

 

Vaišnava Vandanoje šlovinami šeši Gosvamiai, Raghunatha das Gosvamis yra vienas iškiliausių Vaišnavų jų tarpe. Šiandieną aptarsime nuostabų Raghunathos dasos plokščių ryžių festivalį. Danda-mahotsava-lila yra vadinama čira-mahotsava-lila, sanskrito kalboje žodis čira reiškia plokščius ryžius. Nitjananda prabhu suteikė Rahgunatha dasai Gosvamiui palaiminimą tarnauti Vaišnavams. 

Taip pat, norėčiau glaustai aptarti Šri Raghunatha dasos gyvenimo istoriją. Šri Čaitanijos Mahaprahu liloje, Raghunatha das Gosvamis savo pavyzdžiu moko, kaip atlikti bhadžaną, sadhaną ir pelnyti Mahaprabhu malonę. Jis gimė Bengalijoje, gerbiamoje ir turtingoje žemvaldžių šeimoje. Jo tėvo vardas buvo Hiranja Majumadara. Visa Raghunatha Gosvamio šeima gerbė ir mylėjo sadhu (šventuosius), o kartais, pats Haridasa Thakura lankydavosi jų namuose. Nepaisant to, jog tarnavo Vaišnavams, Raghunathos tėvai nebuvo tyri atsidavusieji. Šastrose teigiama, jog yra dviejų tipų atsidavusieji: vaišnava-prai ir višaji-prai. Višaji-prai reiškia, jog išoriškai asmuo gali atrodyti lyg materialistas, tačiau vidujai, jo širdis nudažyta krišna-premos spalvomis. Tuo tarpu, tie, kurie yra vaišnava-prai, išoriškai elgiasi lyg Vaišnavai, tačiau širdyje tetrokšta materialaus pasitenkinimo. Kai kuriems atsidavusiesiems sudėtinga suvokti šią filosofiją, iš tiesų, višaji-prai yra aukščiau už vaišnava-prai. Taigi, Rahgunathos das Gosvamio tėvai elgėsi lyg Vaišnavai, tačiau jų širdyje dominavo materialūs troškimai. Vis dėl to, jie tarnavo Vaišnavams, todėl pats Haridasa Thakura lankydavosi jų namuose ir kalbėdavo hari-kathą. Tokiu būdu, dar būdamas jaunas, Šrila Raghunatha Gosvamis turėjo galimybę pabendrauti su Šrila Haridasa Thakura. Mūsų šastrose teigiama, jog be bendravimo su tyrais atsidavusiais, širdyje negali gimti bhakti:

 

‘sādhu-saṅga’, ‘sādhu-saṅga’ — sarva-śāstre kaya

lava-mātra sādhu-saṅge sarva-siddhi haya

 

“Visi išaukštinti šventraščiai tvirtina, jog pabendravus su tyru atsidavusiuoju nors akimirką, pelnoma didžiausia sėkmė.”

(Čaitanija Čaritamrita. Madhya, 22.54)

 

Taigi, mūsų šventraščiai šlovina bendravimą su sadhu. Jei bent akimirką, ar net dalį akimirkos pabendrausite su sadhu, jūsų gyvenimas bus sėkmingas ir galėsite pasiekti aukščiausią tobulumą. Raghunatha dasa Gosvamis gavo galimybę pabendrauti su Šrila Haridasa Thakura būdamas dar mažas berniukas. Pats nama-ačarija Haridasa Thakura lankėsi Raghunatha dasa Gosvamio namuose, tad dar būdamas jaunas, Raghunatha kartojo šventuosius vardus su didžiuliu skoniu ir meile. Jis priėmė mantra-dikša inicijaciją iš savo guru Šri Jadunandana ačarijos. Mukta Čarita granthoje Raghunatha Gosvamis labai gražiai šlovina savo dvasinį mokytoją. Raghunatha dasa parašė daug labai gražių granthų: Vilab Kusumandžali, Stavavali. Mana Čarita — tai vienas iš jo apreikštų šventraščių. Šioje granhtoje Raghunatha šlovina savo dvasinį mokytoją Jadunandana ačariją, sakydamas: ‘Nepriežastinės savo dikša-guru malonės dėka aš pasiekiau krišna-bhakti.’

Šiame posme, Raghunatha dasa Gosvamis šlovina savo dikša-guru, teigdamas, jog nepriežastinės dvasinio mokytojo Yadunandana ačarijos malonės dėka, gavo harinamą, nama-šreštą.. Taip pat, guru jam suteikė gopala-mantrą bei kitas mantras. Raghunatha dasa atskleidžia: ‘Savo guru malonės dėka pasiekiau Viešpaties Čaitanijos Mahaprabhu, Svarūpos Damodaros, Rajos Ramanandos, Rūpos ir Sanatanos Gosvamių lotosinių pėdų prieglobstį, ir taip pat, gavau galimybę gyventi Vrindavane, šalia Radha-kundos bei Šjama-kundos.’ 

Taigi, papasakojau jums apie tai, Šri Jadunandana ačarija suteikė Raghunatha Gosvamiui mantra-dikšą. Raghunatha dasa visuomet gerbė savo dikša-guru, ir taip pat, visus savo šikša guru — Šrila Rūpa Gosvamį, Sanatana Gosvamį, Svarūpa Damodarą, Raja Ramanandą, Sarvabhaumą Bhatačariją bei Šri Čaitaniją Mahaprabhu. Mahaprabhu patikėjo Rahgunathą į Svarūpos Damodaros rankas, dėl to, Raghunatha Gosvamis yra žinomas vardu ‘svarūpėr raghu’, tai reiškia, jog jis priklauso Svarūpai Damodarai. Krišna-liloje Svarūpa Damodara yra Lalita sakhi, taigi, Čaitanija Mahaprabhu patikėjo Raghunathą į Lalitos devi, Svarūpos Damodaros rankas. Slaptingas mūsų bhadžano ir sadhanos tikslas yra tarnauti Radhai ir Krišnai Svarūpos Damodaros, Lalitos sakhi bei Rūpos mandžari, Rūpos Gosvamio prieglobstyje. Taigi, jau vaikystėje, Raghunatha dasa Gosvamis atsižadėjo visų materialių troškimų ir buvo jautė striprų prisirišimą prie šventų vardų kartojimo. Tokia yra sadhu-sangos, bendravimo su šventaisiais, pasėkmė. Jei mes tinkamai bendraujame su sadhu, širdyje natūraliai gimsta atsižadėjimas ir išnyksta noras tenkinti materialias jusles. Tai bhakti požymis; jei bhakti-devi apsireiškia širdyje, materialūs troškimai natūraliai išnyksta ir atsiranda prisirišimas prie krišna-bhakti bei krišna-premos

Būdamas jaunas, Raghunatha Gosvamis bendravo su Šrila Haridasa Thakura ir klausėsi jo pasakojimų apie šventųjų vardų šlovę. Haridasa Thakura nuolat šlovino šventuosius vardus, nama-mahatmja, dėl to, Čaitanija Mahaprabhu suteikė jam šventųjų vardų ačarijos titulą — nama-ačarija Haridasa Thakura. Dėka bendravimo su Šrila Haridasa Thakura, Raghunathos Gosvamio širdyje gimė prisirišimas prie harinamos ir jis atsižadėjimas nuo materialių juslinių malonumų, vairagja. 

 

Dieną ir naktį Raghunatha mąstė apie tai, kaip galėtų palikti šeimos gyvenimą ir priimti prieglobstį prie Čaitanijos Mahaprabhu lotosinių pėdų. Jis buvo vienturtis, vienintelis sūnus šeimoje, ir dėl to, visi šeimos nariai buvo labai prie jo prisirišę. Tačiau, Raghunatha dasos protas buvo nuspalvintas prema, kurią jis jautė Šri Čaitanijai Mahaprabhu. Kai Čaitanija Mahaprabhu priėmė sanjasą ir atkeliavo į Advaitos ačarijos namus, Raghunatha das Gosvamis puolė prie Šri Čaitanijos Mahaprabhu pėdų ir pasakė: ‘Prabhu, nenoriu likti namuose, aš trokštu keliauti su tavimi į Džaganatha Purį.’ Tuo metu, Mahaprabhu jam pasakė: ‘Nesielk kaip išprotėjęs.’ 

 

markaṭa-vairāgya nā kara loka dekhāñā

yathā-yogya viṣaya bhuñja’ anāsakta hañā

 

antare niṣṭhā kara, bāhye loka-vyavahāra

acirāt kṛṣṇa tomāya karibe uddhāra

 

(Čaitanija Čaritamrita, Madhya, 16.238, 239)

 

Čaitanija Mahaprabhu nurodė Raghunathai Gosvamiui: ‘Netapk bepročiu.’ Antare niṣṭhā kara, pirma, sutelk savo protą ir atlik kasdienes pareigas namuose. Tai vadinama jukta-vairagia, galime pasilikti namuose, priimti tai kas skatina mūsų bhakti ir atmesti tai, kas nepalanku. Acirāt kṛṣṇa tomāya karibe uddhāra, tuomet, Krišna labai greitai išvaduos tave iš materialios egzistencijos vandenyno. Toks Šri Čaitanijos Mahaprabhu nurodymas, ‘Netapk bepročiu’. Prieš tai, Raghunatha dasa Gosvamis norėjo palikti savo kasdienį gyvenimą ir atsižadėti materialaus pasaulio, tačiau, Raghunathos tėvai privertė jį grįžti ir likti namuose. Taigi, kai Raghunatha Gosvamis atskleidė Šri Čaitanijai Mahaprabhu, jog nori palikti šeimos gyvenimą, Mahaprabhu nurodė: antare niṣṭhā kara, bāhye loka-vyavahāra/ acirāt kṛṣṇa tomāya karibe uddhāra. Markaṭa-vairāgya nā kara loka dekhāñā, neatsižadėk materialaus pasaulio tik išoriškai, kaip beždžionė. Markata reiškia bezdžionę, o vairagja atsižadėjimą, tad netikras atsižadėjimas vadinamas markata-vairagja. Bezdžionės vaizduoja, jog yra atsižadėjusios, tačiau, jų širdis pilna troškimo tenkintis. Dėl to, Šri Čaitanija Mahaprabhu nurodė Raghunathai das Gosvamiui: ‘Nevaizduok tariamo atsižadėjimo kaip beždžionė. Antare niṣṭhā kara, pirma sutelk savo protą ir atlik bhadžaną bei sadhaną, o kai ateis tinkamas laikas, Krišna suteiks tau palankias sąlygas.’ 

 

Taigi, Mahaprabhu nurodymu, Raghunatha Gosvamis gyveno savo namuose, tačiau dieną ir naktį galvojo tik apie Čaitaniją Mahaprabhu. Keletą kartų, Raghunatha bandė pabėgti, tačiau, tėvas jį surado ir privertė vėl sugrįžti namo. Taip pat, tėvas apvesdino jį su jauna, gražia mergina, tačiau Raghunathos Gosvamio protas buvo nuspalvintas mintimis apie Šri Čaitaniją Mahaprabhu. Raghunatha Gosvamis nebuvo prisirišęs prie savo žmonos, turtų ar pinigų, jis nuolat mąstė tik apie tai, kaip galėtų visados likti su Čaitanija Mahaprabhu. Raghunathos tėvas buvo griežtas ir jį saugojo, tačiau, kai Nitjananda prabhu atvyko į Pani Ghatį, savo guru, Jadunandanos ačarijos malone, Raghunatha Gosvamis susitiko su Šri Nitjananda prabhu. Pani Ghati yra netoli labai brangaus Šri Čaitanijos Mahaprabhu palydovo Raghava Pandito gyvenvietės. Kai Raghunatha dasa išgirdo, jog Nitjananda Prabhu atvyksta į Pani Ghatį, jis labai nuolankiai pasakė savo tėvui, jog turi ten keliauti ir susitikti su sadhu. Tėvas sutiko, tačiau kartu pasiuntė kelis tarnus, tam, kad jį prižiūrėtų. Taigi, Raghunatha su savo palydovais nukeliavo į Pani Ghati ir susitiko su Šri Nitjananda prabhu. Tuomet, jis pirmą kart pamatė Nitjanandą ir jam nusilenkė. Nitjananda uždėjo savo pėdą ant Raghunatha Gosvamio galvos, taip suteikdamas jam savo malonę. Raghunatha dasa tapo labai sėkmingas, nes gavo lotosinių Nitjanandos prabhu pėdų dulkes. Mūsų šastrose teigiama, jog be Nitjanandos prabhu malonės niekas negali pasiekti tyros bhakti. Kai Raghunatha das Gosvamis nusilenkė Nitjanandai, šis paplekšnojo jam per nugarą ir pasakė saldžius pamokančius žodžius: ‘Tu esi chor (vagis), negavęs leidimo nori pasisavinti kito nuosavybę.’ Taigi, Nitjananda ištarė šiuos nuostabius, labai gražius, pamokančius žodžius: ‘Tu esi vagis, chora. Šri Čaitanija Mahaprabhu yra mano širdies lobis, mano nuosavybė, tad ar įmanoma, jog be mano leidimo jį pasisavinsi?’