Pasistenkite suprasti, kad jei negyvename dvasinio gyvenimo, niekuo nesiskiriame nuo gyvūnų. Vieninteliai dalykai, kuriais užsiima gyvūnai, ar tai būtų katės, ar šunys, paukščiai, elniai, – miegas, maitinimasis, gynyba ir dauginimasis. Žmonės taip pat daro šiuos dalykus – kaip ir gyvūnai. Tačiau šventraščiuose aiškinama, kokia sėkmė aplanko tą, kuris ateina į Krišnos sąmonę ir praktikuoja atsidavimo tarnystę. Šrimad-Bhagavatam (10.51.53) teigiama:

bhavapavargo bhramato yada bhavej
janasya tarhy acyuta sat-samagamah
sat-sangamo yarhi tadaiva sad-gatau
paravarese tvayi jayate ratih

„Jei tas, kuris, blaškydamasis nuolat pasikartojančių gimimo ir mirties rate, pasiekia neregėtą sėkmę ir yra nebetoli išsivadavimo iš šio materialaus pasaulio, į jo gyvenimą ateina sādhu (šventasis asmuo) ir sādhu-saṅga (šventoji šeima, arba bendravimas su šventaisiais).“

Kaip galima sutikti sādhu? Šventraščiuose aiškinama, kad be bendravimo su šventuoju žmogumi jokie kiti metodai nepadės jums žengti dvasiniu keliu. Savo Bhakti-rasamrita-sindhu Šrila Rūpa Gosvamis sako: ādau śraddhā – „Tikėkite šventraščių ir sādhu nurodymais.“ Kita vertus, neatlikus dorybingų dvasinių veiksmų (nesukaupus sukṛti), sādhu sutikti neįmanoma, ir tvirto tikėjimo šventraščių nurodymais nebus. Sukṛti kaupiama dviem būdais: sąmoningai (jñāta) ir nesąmoningai (ajñāta). Jei jūs suvokiate šventraščių, sādhu, guru arba Tulasi (šventojo augalo) didybę ir šlovingumą ir tarnaujate kuriam nors iš jų, sąmoningai kaupiate sukṛti (jñātasukṛti). Ajñāta reiškia „netyčia“- kai susiduriate su atsitiktinumu, ką nors atliekate netyčia. Pavyzdžiui, laistote savo sodo gėles, kartu nežinodami palaistote tarp kitų augalų „pasislėpusią“ Tulasi. Taip irgi kaupiasi sukṛti jūsų širdyje.

Po daugybės gyvenimų, kai jūsų sukṛti subręsta, jūsų tikėjimas suveda jus su sādhu. Šrila Dživa Gosvamis pateikė puikų pavyzdį. Kartą pūjāris (asmuo, kuris atlieka Dievybių garbinimo apeigas šventykloje) garbino Thakurdži (taip sanskrito kalba vadinama Dievybė), aukodamas jam ghi lempą. Paskui jis paliko šventyklos salę, tačiau pamiršo lempas, paliko jas ten. Tuo pat metu maža žiurkė įbėgo į šventyklos salę ir, ieškodama maisto, netyčia prisilietė prie ghi lempos ir užsidegė. Žiurkė ėmė voliotis ant grindų priešais Dievybę ir paliko savo kūną. Thakurdži nusprendė, kad žiurkė save paaukojo kaip ghi lempą, todėl ji sukaupė didžiulį sukṛti kiekį ir atgimė žmogumi – princese. Kaip aš jau sakiau, siela, palikusi vieną kūną, pereina į kitą.

Kol kenčiate dėl praeities karmos, tol turite pasilikti tame kūne. Kai šiam gyvenimui skirta karma baigiasi, siela palieka kūną ir keliauja į kitą. Sąmoningai ar ne, jei jūs atliekate dvasinius veiksmus, kituose gyvenimuose gausite vis tobulesnį kūną ir pasieksite vis aukštesnį sąmonės lygį. Bhagavad-Gitoje Krišna sako Ardžunai: „Aš tau duosiu bhakti-yogą, kad tu galėtum tobulinti savo dvasinį gyvenimą. Aš tau suteiksiu visas sąlygas, kad galėtum atlikti bhajaną ir sādhaną.“

Taigi, tos žiurkės siela perėjo į prinesės kūną. Net būdama maža ta princesė garbino Dievybę su ghi lempa: liko stiprus įspūdis iš praeito gyvenimo. Kai jos sukṛti subrendo, ji susitiko su labai aukšto lygio sādhu, tokiu kaip Narada Rišis. Galiausiai ta princesė pasiekė gyvenimo tobulumą: iškeliavo į Vaikuṇṭha-dhāmą.

sadhu-sanga sadhu-sanga sarva-sastre kaya
lava-matra sadhu-sange sarva-siddhi haya

(Čaitanja-čaritamrita, Madhja-lila, 22.054)

Visi Vedų šventraščiai, tarp jų Puranos ir Upanišados, šlovina bendravimą su sādhu. Net jei jūs susiksite su sādhu tik akimirkai, ar net pusei akimirkos, jūs vis tiek pasieksite tobulumą. Sādhusaṅga reiškia, kad jūs įdėmiai ir su tikėjimu klausotės hari-kathos (pasakojimų apie Krišną – Dievą), atliekate bhajaną ir sādhaną ir kartojate Šventuosius Dievo Vardus. Nederėtų klausyti taip, kad pro vieną ausį įeitų, pro kitą išeitų. Taip elgiasi neprotingi žmonės. Išmintingas žmogus klausosi hari-kathos ausimis, saugo ją širdy ir pritaiko gautas žinias praktiškai. Toks asmuo tikrai pasiekia tobulumą.

Brazilija, 2013 m. sausis