2018 06 23, Anglija

Paskaitos garso įrašą anglų kalba rasite: https://drive.google.com/open?id=1fpSNueMniwAynU4ApHuj84BgVbpP7Pu8

Šri Čaitanja Mahaprabhu teigia: „O brolau, kartoki šventuosius vardus, aš prisiimsiu visas tavo materialias pareigas. Prisiimsiu visą atsakomybę sau, tu tik kartoki:

„Harė Krišna Hare Krišna Krišna Krišna Harė Harė

Harė Rama Harė Rama Rama Rama Harė Harė.“

Tai reiškia, kad bhakti priklauso tik nuo tikėjimo. Krišna Dasa Kaviradža Gosvamis teigia: 

śraddhā’-śabde — viśvāsa kahe sudṛḍha niścaya

kṛṣṇe bhakti kaile sarva-karma kṛta haya

„Žengiančiųjų šiuo keliu ketinimai tvirti,  jų tikslas vienas. O mylimasis Kuru aini, tuo tarpu neryžtingųjų intelektas plačiai išsišakojęs.” [vertimas paimtas iš Bhaktivedantos Svamio lietuvių kalba „The Bhaktivedanta Book Trust“ išleistos Bhagavad-gitos] (Bhagavad-gita, 2.41)

Krišna-bhakti, nieko kito. Tik tyra bhakti, atsidavimo tarnystė Viešpačiui, labai paprastai. Tada Mahaprabhu ir Nitjananda Prabhu suteiks savo malonę. Viskas yra paprasta. Tačiau, turime kartoti šventuosius vardus sadhu-sangoje, šventųjų draugijoje. Sadhu-sanga, nama-sankirtana. Kartokite šventuosius vardus sadhu draugijoje, sadhu-sangoje.

Tirthanidhi didi: Kokią meditaciją turėtume praktikuoti, jei neturime galimybės gyvai bendrauti su sadhu?

Šrila Gurudevas: Kai bendraujate su sadhu, jūs klausotės hari-kathos. Sadhu-sanga reiškia hari-kathos klausymąsi. Sadhu visada su jumis. Gour Govinda Gosvamis Maharadžas teigia, jog yra du sadhu tipai: grantha-bhagavata ir bhakta-bhagavata. Grantha-bhagavata taip pat sadhu. Jei skaitote Šrilos Gurudevo knygas, vadinasi, bendraujate su juo. Taip pat, jei skaitote knygas, parašytas Rūpos Gosvamio, bendraujate su Rūpa Gosvamiu. Paprasta.

Jei skaitote Bhakti Rasamrita Sindhu, vadinasi, bendraujate su Šrila Rūpa Gosvamiu. Jei studijuojate Šri Čaitanja-čaritamritą, bendraujate su Krišna Dasa Kaviradža Gosvamiu. Taigi, grantha-sadhu ir bhakta-sadhu. Bhakta-sadhu yra dživantadživanta-bhagavat. Ką tai reiškia, kaip jūs suprantate? Dživanta reiškia tai, kas gyva. Taigi, dživanta-bhagavata yra bendravimas su šiuo metu apsireiškusiais (paprasčiau tariant – gyvais) Viešpaties tarnais.

Grantha-bhagavata — tai knygos. Tačiau kartais sunku tinkamai suprasti granthų reikšmę ar prasmę. Viena šloka (posmas) gali turėti daugybę skirtingų reikšmių. Šrimad Bhagavatam — tai didis šventraštis, visi posmai šioje granthoje yra apreikšti sanskrito kalba. Kiekviena eilutė, kiekvienas žodis gali turėti daugybę reikšmių. Taigi, egzistuoja daug skirtingų reikšmių. Tačiau kaip jūs žinosite, kuri reikšmė yra tobula? Bendraudami su bhakta-bhagavata, galėsite suvokti tobulą šventraščių prasmę.

ātmārāmāś ca munayo

nirgranthā apy urukrame

kurvanty ahaitukīṁ bhaktim

ittham-bhūta-guṇo hariḥ

Atmaramos (tie, kas semiasi laimės iš atmosdvasinio “aš”), o ypač tie, kurie tvirtai žengia savivokos keliu, nors ir yra išsivadavę iš materijos nelaisvės, trokšta tyrai ir besąlygiškai atsidavę tarnauti Dievo asmeniui. Tai reiškia, kad Viešpats turi transcendentinių ypatybių ir yra patrauklus visiems, taip pat ir išsivadavusioms sieloms. [vertimas paimtas iš Bhaktivedantos Svamio į lietuvių kalbą išverstos ir „The Bhaktivedanta Book Trust“ išleistos Šrimad-Bhagavatam] (Šrimad-Bhagavatam 01.07.10)

Šrimad-Bhagavatam teigia, jog netgi atmarama ir aptakama purušos (jaučiantys visišką pilnatvę ir išsivadavę nuo materialių troškimų), klausydamiesi krišna-kathos, nustoja medituoti į beasmenį Brahmaną. Jie visiškai atsisako meditacijos į beasmenį Viešpaties aspektą. Sarvabhauma Bhatačarja kiekvienam minėto posmo žodžiui pritaikė po devynias skirtingas reikšmes. Jis yra iškili, išmintinga asmenybė ir turi labai daug žinių. Tuo tarpu, Čaitanja Mahaprabhu Sarvabhaumai Bhatačarjai pateikė aštuoniolika tos pačios šlokos aiškinimų, visiškai neminėdamas prieš tai buvusių. Sanatana Gosvamis pateikė šešiasdešimt keturis skirtingus minėtos šlokos aiškinimus. Ką tai reiškia? Kiekvienas Šrimad-Bhagavatam posmas, žodis, gali turėti daugybę skirtingų aiškinimų. Taigi, kuri reikšmė yra tobula? Tai jūs galėsite suprasti bendraudami su bhakta-bhagavata. Bhakta-bhagavata yra dživanta-bhagavata gyvas asmuo. Dživanta-bhagavata, bhakta-bhagavata, padės jums suprasti, kuris šventraščių aiškinimas yra teisingas. Tai labai svarbu. Tačiau ne visada turime galimybę bendrauti su dživanta-bhagavata. Kaip turėtume elgtis tuomet? Skaityti grantha-bhagavatą ir stengtis prisiminti tai, ką jau girdėjome. Taigi, ypatingai svarbūs šie trys dalykai: šravana, kirtana ir smarana. Jei šalia yra vaišnavas ar sadhu, galite jo klausytis. O jei vaišnavo šalia nėra, ką tuomet darysite? Atliksite kirtaną:

Harė Krišna Hare Krišna Krišna Krišna Harė Harė

Harė Rama Harė Rama Rama Rama Harė Harė.

Kartais galite praktikuoti smarana meditaciją: prisiminti tai, ką išgirdote, išmokote ir tuo pat metu kartoti šventuosius vardus. Ką prisiminsite? 

Dabar Šrimati Radhika yra Javatoje, išsimaudžiusi ir atlikusi ryto darbus Ji puošiasi įvairiausiais papuošalais (alankara). Ar žinote, ką reiškia žodis alankara ? Įvairius papuošalus ir dekoracijas. Kaip, pavyzdžiui, labai gražus mėlynas Radharanės saris. 

ramaṇī-śiromaṇi,  vṛṣabhānu-nandinī,

nīla-vasana-paridhāna

“Mylima Vrišabhanu Maharadžo dukra yra pati gražiausia iš visų jaunų merginų. Ji dėvi mėlynos spalvos drabužius.” (GiesmėRamani-širomani”, Bhaktivinoda Thakura)

Ji dėvi labai gražų mėlyną sarį ir yra pasidabinusi įvairiausiais papuošalais. Visos sakhės, o ypač mandžarės, išpuošia Šrimati Radharanę. Tuomet Ji keliauja į Nandagaoną. Tačiau Ji eina ne viena, kartu keliauja ir Kunda-lata. Kodėl? Džatila ir Kutila pasitiki Kunda-lata: „Ei, Kunda Lata, palydėk mano marčią.“ Dėl šios priežasties, Kunda-lata kiekvieną dieną atvykdavo į Javatą ir lydėdavo Šrimati Radharanę į Nandagaoną. 

Taigi, visos mandžarės apsupa Šrimati Radhiką ir eina kartu. Pakeliui jos labai saldžiai kalba, taip virpindamos Šrimati Radhikos širdį. Aptaria kiekvieną gėlę, kaip gražiai šios gėlės žydi. Tai reiškia, kad Šrimati Radhikos širdis yra lyg žydinti gėlė. Pamačiusi dūzgiančią kamanę Radhika pradeda šypsotis. Kamanė simbolizuoja Krišną ir tai, kaip Jį traukia Šrimati Radhikos širdis. Iš tiesų, kai Šrimati Radhika žengia, visos gėlės pražysta. Kai Radharanė kalba, iš Jos burnos sklinda saldus aromatas, mukha-vasa. Tada visos kamanės galvoja, kad Jos burna tai graži žydinti gėlė. 

Sakhės sako: „Koks nuostabus šis Tamalo medis, jį puošia auksiniai vijokliai.“ Tai išgirdusi, Šrimati Radhika nusišypso: Tamalo medis simbolizuoja Krišną, o auksiniai vijokliai Šrimati Radhiką. Tokiu būdu sakhės slapta užsimena: „Ė Radhe, mes keliaujame į Nandagaoną ir ten Tu sutiksi savo mylimąjį Govindą.“ Kartais Šrimati Radhika nerimauja: „Susitiksiu su Krišna ar ne?“

kṛṣṇa-nāma-guṇa-yaśa — avataṁsa kāṇe

kṛṣṇa-nāma-guṇa-yaśa-pravāha-vacane

“Šrimati Radharanės auskarai  —  tai Krišnos vardas, šlovė ir kitos Jam priklausančios savybės. Jos kalboje atsispindi Viešpaties Krišnos vardo, šlovės ir Jo savybių didybė. (Čaitanja-čaritamrita, Madhja-lila, 8.179)

Kokie papuošalai dabina Šrimati Radhikos kūną? Šri Čaitanja-čaritamritoje atskleidžiama, jog tai Krišnos nama (vardas), rūpa (pavidalas), guna (savybės), jaša (šlovė). Šie papuošalai dabina Šrimati Radhikos ausis, avataṁsa kāṇeĮprastai, jaunos merginos puošia savo ausis įvairiais papuošalais, tačiau kaip puošiasi Šrimati Radharani? Jos kūną puošia krišna-nama, rūpa, guna. Išoriškai, sakhės puošia Šrimati Radharanės ausis įvairiausiomis gėlėmis ir papuošimais, tačiau nuostabiausias Jos papuošalas krsna-nama-guna-yasa — avatamsa kāne.

Šrimati Radhika yra labai jauna ir drovi, dėl to kairę ranką laiko padėjusi sakhei (draugei) ant peties. Taigi, taip jos keliauja į Nandagaoną. Pakeliui Šrimati Radhika pastebi Krišną. Pamatęs Šrimati Radhiką, Krišna išsiveda karvę į tako vidurį ir pradeda melžti. Tada Krišna tyčia sudaužo pieno puodynę, o joje buvęs pienas išsilieja ant žemės. Sakhės sako Radhikai: „O, tai tas pajuodėlis melžia karves, tikriausiai jis mums trukdys, neturėtume čia eiti.“ Tačiau, kai sakhės nutaria eiti kitu keliu, Šrimati Radhika tampa labai ryžtinga ir sako: „Šis kelias ne jo, jis priklauso visiems.“ Iš pradžių, Šrimati Radhika galvojo, kad bus geriau išvengti šio kelio, bet kai sakhės pasiūlė pasirinkti kitą kelią, Radhika užsispyrė: „Mes turime čia eiti.“

Kai Šrimati Radhika pamatė Govindą, Jos širdis suminkštėjo ir skruostais pradėjo riedėti ašaros. Ji mąsto: „Turiu matytis su savo mylimuoju Govinda vėl ir vėl.“ O Krišna yra labai gudrus. Ką jis daro? Apsimetinėja. Pažvelgia į Šrimati Radhiką ir vėl nusisuka. Radharanė troško pamatyti lotosinį Govindos veidą, tad tyčia nutraukė savo perlų vėrinį. Tai padariusi tarė: „O sakhės, mano perlai pabiro ant žemės.“  Tada visos Radhikos draugės pradėjo šiuos perlus rinkti. Kodėl Ji taip pasielgė? Tam, kad galėtų gauti Govindos daršaną. Iš tiesų, Radharanė tik apsimeta, kad renka perlus. Ji galėtų praeiti pro Krišną greitai, tačiau nenori skubėti. Šrimati Radhika nutraukė savo perlų vėrinį tyčia ir juos rinkdama slapta žvelgė į Govindą. Galiausiai, sakhės surinko perlus ir uždėjo vėrinį Radharanei ant kaklo. Tačiau Šrimati Radhika negali paeiti. Tai yra prema dvasinė meilė. Ji negali eiti ar net pakelti pėdų nuo žemės. Nepajėgia žengti nė žingsnio. 

Egzistuoja įvairių tipų anubhava. Taip pat, aštuonios ekstatinės nuotaikos: romanča, kampašru, vaivarnja ir t.t. Kas nutinka gavus Govindos daršaną? Tik Šrimati Radhika žino, kokie jausmai aplanko pamačius Govindą. Niekas kitas negali suprasti. Ji negali paeiti, atsargiai ir švelniai žengia žingsnis po žingsnio, o Jos skruostais rieda ašaros. Kartais sakhės klausia: „Radhika, kodėl verki?“ Ji atsako: „Ne, neverkiu, dėl smarkaus vėjo gūsio į mano akis pateko dulkių. O galbūt tai dulkės, kurias sukėlė karvių kanopos.“ Tada, sakhės praplečia jos akis ir pradeda pūsti. Radharanė gerai išmano, kaip paslėpti premą (dvasinę meilę). Prema neturėtų būti demonstruojama atvirai, ji yra slapta. Taigi, Šrimati Radhika sako: „Aš nejaučiu premos Krišnai.“ Tačiau mandžarės supranta, kaip yra iš tiesų. Tuo tarpu, sakhės, kuriose dominuoja neutrali nuotaika Šrimati Radharanės atžvilgiu, patiki Jos žodžiais.

 Šrimati Radhika prieina labai arti Krišnos, o Jis nukreipia pieno čiurkšlę tiesiai į Radharanės veidą. Tada Radhikos veidas pasidabina gražiais ornamentais, gopi-dotais. Kaip nuostabu. Viduje Šrimati Radhika jaučiasi laiminga, tačiau išoriškai vaizduoja esanti supykusi. Prema tokia nenuspėjama. Joga-maja viską taip surengia: po Šrimati Radhikos kojomis telkšo bala, o šalia jos, nedidelis akmuo. Šrimati Radhika užlipa ant akmens ir tokiu būdu aptaško Krišną purvu. Vyksta tokia graži lila, dieviški žaidimai. Kodėl apie tai pasakoju? Jei sadhu nėra šalia, kartokite šventuosius vardus ir klausykitės: 

Harė Krišna Hare Krišna Krišna Krišna Harė Harė

Harė Rama Harė Rama Rama Rama Harė Harė.

Bhakti Vinoda Thakura teigia, kad būdami vienumoje, turėtume kartoti šventuosius vardus ir prisiminti dieviškus Krišnos žaidimus. Šravana, kirtana ir smarana. Jei šalia yra sadhu, dživanta-sadhu, klausykitės hari-kathos. Jei ne — kartokite šventuosius vardus. Skaitykite granthas, šventraščius: Šrimad-Bhagavatam ar Brihad-bhagavatamritam, rasajanos skyrių. Rasite daug nuostabių šlokų. Ypač Brhad-bhagavatamritam granthoje gausu Sanatanos Gosvamio aiškinimų. Šis šventraštis kupinas labai gražios madhurja-rasa-kathos. Galite rasti daug posmų dasja, sakhja ar vatsalja nuotaikose, tačiau Sanatana Gosvamis visas jas paaiškina madhurja rasoje

Taip pat — Venu-gita. Galite skaityti minėtose granthose esančius posmus ir į juos susitelkti. Kartokite šventuosius vardus. Taigi, šravanam, kirtanam, smaranam. Studijuokite Šrimad-Bhagavatam. Taip pat, skaitykite Brihad-bhagavatamritam. Ar turite šią knygą? Vakar minėjau, joje yra skyrius pavadinimu Krišna-rasajana. Labai graži madhurja-katha. Ten rasite visas šlokas. Šiame šventraštyje Sanatana Gosvamipada atrinko įvairius posmus iš Šrimad-Bhagavatam ir juos paaiškino madhurja nuotaikoje. Taigi, kartokite šventuosius vardus ir prisiminkite:

Harė Krišna Hare Krišna Krišna Krišna Harė Harė

Harė Rama Harė Rama Rama Rama Harė Harė.