Šrila Gour Govinda Maharadžas labai dažnai giedodavo:

nitāi-pada-kamala, koṭi-candra-suśītala
je chāyāy jagata jurāy
heno nitāi bine bhāi, rādhā-kṛṣṇa pāite nāi
dṛḍha kori’ dharo nitāir pāy
(Šrila Narotama dasa Thakura „Nitai pada Kamala“, 1-as posmas)

„Viešpaties Nitjanandos lotosinės pėdos – visų gyvųjų būtybių prieglobstis, kuris gaivina ir šviečia lyg milijonai mėnulių. Jei pasaulis nori tikrosios ramybės, turi atsiduoti Viešpaties Nitjanandos globai. Jei neatsiduosi Viešpačiui Nitjanandai, bus labai sunku priartėti prie Radhos ir Krišnos, o jei nori palaimingai būti su Radha ir Krišna, turi labai tvirtai laikytis Viešpaties Nitjanandos lotosinių pėdų.“

Dṛḍha kori’, dṛḍha kori reiškia, kad turite labai labai tvirtai įsikibti į guru-pāda-padmos lotosines pėdas, lyg beždžioniukas į savo mamą. Labai tvirtai. Beždžioniukas žino: „Jei nukrisiu nuo mamos nugaros, ji manęs nesugrįš“. Todėl jis įsikibęs jos nugaros labai stipriai. Galite pamatyti tai Vrindavane – mažas beždžioniukas sėdi ant mamos nugaros ir tvirtai laikosi. Taigi, dṛḍha kori’ dharo nitāir pāy. Nitāir pāy reiškia guru-pāda-padmą, akhanda-guru-tattvą Baladevą Prabhu, arba Nitjanandą Prabhu. Labai stipriai laikykitės guru-pāda-padmos lotosinių pėdų.

Šrila Gour Govinda Maharadžas puikiai šiuos dalykus paaiškino. Nitāi-pada-kamala, koṭi-candra-suśītala je chāyāy jagata jurāy.

Taigi šią filosofiją Viešpats Čaitanja Mahaprabhu perėmė iš Šri sampradāyos. Kai Šrila Gurudevas aiškindavo Dām-bandhan-lī, irgi sakydavo, kad reikalinga Krišnos malonė ir mūsų pačių pastangos. Kaskart, kai Motina Jašoda mėgindavo pririšti Krišną prie sviestamušės, virvės pritrūkdavo per dviejų pirštų ilgį. Kodėl būtent dviejų pirštų? Kodėl ne trijų? Vienas pirštas simbolizuoja mūsų pastangas, ceṣṭhą, arba sādhaną, o kitas – malonę, bhagavat-kṛpą. Vien tik su sādhana niekuomet nepasieksime tikslo. Reikalinga guru-kṛpa, bhagavat-kṛpa – guru ir Krišnos malonė.

gurudev!
kṛpā-bindu diyā, koro’ ei dāse,
tṛṇāpekhā ati hīna
(Šrila Bhaktivinoda Thakura, „Gurudeva! Krpa-bindu diya“, 1-as posmas)

„O, Gurudeva! Suteik šiam tarnui bent lašelį malonės. Aš menkesnis už žolės stiebelį. Prašau, padėk man. Suteik stiprybės ir padaryk mano širdį panašią į savają.“

Suteik bent lašelį malonės. Be guru-kpos, bhagavat-kpos negalime tobulėti savo bhajanoje ir sādhanoje. Tad Mahaprabhu pastebėjo šiuos dalykus Šri sampradāyoje. Jie laikosi visų šventraščių nurodymų, arcana-mārgos. Arcana-mārga yra vaidhī-mārga. Be vaidhī-mārgos, taisyklių laikymosi, neįmanoma tobulėti savo dvasiniame gyvenime. [posmas] Šrila Dživa Gosvamis pacitavo šį posmą savo Sandharbose. Bhagavanas Krišna sako: „Visos Vedos, Puranos ir Upanišados yra Mano nurodymai. Tas, kas jų nesilaiko, yra prieš Patį Mane“. Jei nesilaikote guru nurodymų, tuomet ką tai reiškia? Jūs esate prieš jį. Krišna sako: „Aš duodu nurodymus, bet jis nesilaiko. Vadinasi, jis prieš Mane. Tas asmuo nėra tikras Mano bhakta ir niekuomet nebus Vaišnavas“. Šrimad Bhagavad-gitoje irgi daug panašių ślokų, kuriose teigiama, kad tas, kuris nesilaiko śāstrose nurodytų taisyklių, na sukhaṁ na parāṁ gatim – niekuomet nebus laimingas ir nepasieks tobulumo.

Tad grįžtu dabar prie Ramanudžačarjos sampradāyos. Jie laikosi vaidhī-mārgos. Šrila Bhaktivinoda Thakura aiškina:

[posmas]

Turite laikytis śāstrų nurodymų. Negalvokite: „Aš esu rāgānuga-bhakta, tad nereikia man jokių taisyklių“, kaip kad Vradžavasiai – jie valgo abiem rankom ir tada garbina Thakurdži. Bet jūs ne Vradžavasiai. Būkite atsargūs. Sanatana Gosvamipada, atėjęs į Vradžavasių namus, pamatė seną brāhmaṇo žmoną. Ji gamino Madana-mohanai ir tuo pat metu valėsi dantis. Sanatana Gosvamipada nustebo: „Ką ji čia daro?“ ir patarė jai: „Motinėle, juk tu garbini Thakurdži, gamini Jam. Šitoks elgesys negeras, negali valytis dantų tuo metu, kai Jam gamini. Tai ne śuddha-sadācara“. Tada ta senutė Vradžavasė paklausė: „Tuomet ką man daryti?“ Sanatana Gosvamis buvo visų labai gerbiamas, lyg jų guru. Vradžavasiai labai myli Sanataną Gosvamį. Todėl ta pagyvenusi moteris jo ir paklausė, ką daryti. Sanatana Gosvamis tarė: „Rytoj, anksti ryte, vos nubudusi, labai gerai nusiprausk, išsivalyk dantis, apsivilk švarius drabužius, ir tik tada eik garbinti Thakurdži. O ne su savo dantų šepetėliu“. Ji sutiko: „Baba, taip ir darysiu“.

Kitą rytą ta moteris dėl to, kad atliko viską, kaip nurodė Sanatana Gosvamis, per vėlai pradėjo gaminti prasādą. Kol viską atliko, jau buvo 9 val. ryto. Tada Pats Thakurdži atėjo pas ją: „Motina, aš labai alkanas! Kodėl tu taip vėluoji? Duok man valgyti greičiau!“ Pamatęs Thakurdži prisirišimą prie tos moters Sanatana Gosvamis tarė: „Hė brāhmaṇī, geriau daryk viską, kaip darei anksčiau“.

Tačiau jūs – ne Vradžavasiai. Ar suprantate? Jie yra rāgātmika-bhaktos: Subala, Šridhama, Nanda, Jašoda, Radha, Lalita, Višakha. Jie yra rāgātmikos. Subala ir Šridhama ko nors pavalgo ir dalį to, ką valgo, duoda Krišnai. Jie gali taip daryti, nes yra rāgātmika-bhaktos. Jūs negalite elgtis kaip jie. Mes net nesame sādhakos, tad ką daryti? Bhakti-rasamrita-sindhu pateiktas sādhakos apibūdinimas. Kas yra sādhaka? Perskaitykite. Tuomet suprasite. [posmas] Sādhaka yra tas, kurio širdyje gimusi rati, arba prieraišumas Krišnai, ir kuris vertas gauti Krišnos darśaną, tačiau dėl tam tikrų kliūčių jis dar negali išvysti Krišnos. Štai kas yra sādhaka. Tad mes net nesame sādhakos. Kas mes? Galbūt sādhaka-ābhāsa. Jei gerai įsiskaitytumėte, suvoktumėte savo tikrąją padėtį.

Taigi Mahaprabhu perėmė dalį Šri sampradāyos filosofijos. Šri sampradāyos Vaišnavai laikosi visų visų śāstrų nurodymų, vaidhī-mārgos, arcana-mārgos. [posmas] Tas, kuris nesilaiko śāstrų nurodymų ir galvoja, kad yra rāgānuga-bhakta, yra kvailys, ir visi jo veiksmai beprasmiai. Taip teigiama śāstrose. Pirmiausia reikia laikytis arcana-mārgos. Šrila Gurudevas sakė, kad gavę dīkṣā iniciaciją turime išmokti du dalykus: garbinti Thakurdži ir Jam gaminti. Turite tinkamai tai daryti, tuomet Thakurdži priims jūsų aukas. Galite sakyti: „Bet Vradžavasiai kitaip daro“. Oo, bet jie yra nitya-parikaros, amžinieji Viešpaties palydovai. Negalite lygintis su nitya-parikaromis. Mes net nesame sādhakos. Galbūt – sādhakābhāsa, bet tik galbūt. Todėl turite laikytis taisyklių, śuddha-sadācaros. Hari-bhakti-vilasa yra didelės apimties grantha, ir joje nurodyta daugybė dalykų: kaip užsidėti tilaką, kokių mantrų tam reikia. Kai nusiprausiate, turite kartoti mantrą, atlikti mantra-snāną.

oṁ apavitraḥ pavitro vā

sarvāvasthāṁ gato ‘pi vā

yaḥ smaret puṇḍarīkākṣaṁ

sa bahyābhyantaraḥ śuciḥ

śrī-viṣṇu śrī-viṣṇu śrī-viṣṇu

„Tiek tyrieji, tiek netyrieji, gyvenantys materialiame pasaulyje, tampa visapusiškai švarūs, jei prisimena lotosaakį Viešpatį.“

Toks yra procesas. Śuddha-sadācara. Vien kanthī-mālos, tilakos ir japa-mālos neužtenka, kad galėtumėte vadintis Vaišnavu. Taip nėra. Žinoma, mes įkvepiame žmones, sakydami: „Kartokite šventuosius vardus ir būkite laimingi“. Bet jei norite iš tiesų medituoti šventuosius vardus ir būti laimingi, turite įsigilinti į mūsų mokymą. Taip, mes visad sakome: „Kartokite šventuosius vardus ir būkite laimingi“. Tačiau kaip kartoti šventuosius vardus? [posmas] Mahaprabhu taip sako: „Kaip kartoti šventuosius vardus? Kaip širdyje gali apsireikšti kṛṣṇa-prema?“

tṛṇād api su-nīcena

taror iva sahiṣṇunā

amāninā māna-dena

kīrtanīyaḥ sadā hariḥ (ČČ Adi 17.31)

„Tas, kuris yra nuolankesnis už žolės stiebelį gatvėje, pakantesnis už medį, netrokšta šlovės ir garbės bei reiškia visiems pagarbą, tas gali nuolatos kartoti Viešpaties vardą.“ (Šri Šikšaštaka, 3-as posmas)

[posmas]

Jei norite kartoti šventuosius vardus, turite įgyti keturias savybes, kurias aiškiai nurodė Šrila Bhaktivinoda Thakura: nuolankumą, gailestingumą, pagarbą kitiems ir netrokšti pripažinimo. Kad ir ką gautumėte, paaukokite guru ir Krišnai, tuomet jums nieko blogo nenutiks. Toks procesas. Kīrtanīyaḥ sadā hariḥ – nuolat kartokite šventuosius vardus:

HARĖ KRIŠNA HARĖ KRIŠNA KRIŠNA KRIŠNA HARĖ HARĖ

HARĖ RAMA HARĖ RAMA RAMA RAMA HARĖ HARĖ.

(Tęsinys kitame įraše)

Didžioji Britanija, 2015.01.29

Visos paskaitos anglų kalba galite pasiklausyti, paspaudę šią nuorodą: