Vakar šventėme Advaitos Ačarjos apsireiškimo dieną. Tai pañca-tattva: Šri Krišna Čaitanja, Prabhu Nitjananda, Šri Advaita, Gadadhara, Šrivasadi, Šri Gaura-bhakta-vṛnda. Krišna dasa Kaviradža Gosvamis taip pat aiškina: „dui prabhu seve mahāprabhura caraṇa“. „Dui prabhu“ reiškia „du Viešpačiai“. Du Prabhu tarnauja Mahaprabhu. Mahaprabhu reiškia – „mahā“ yra „didis“, „prabhu“ reiškia „Viešpats“, t.y. jie tarnauja lotosinėms didžio Viešpaties pėdoms. Tad kas yra tas didis Viešpats, Mahaprabhu? Viešpats Čaitanja Mahaprabhu. Du prabhu reiškia Nitjananda Prabhu ir Advaita Ačarja. Šie trys asmenys vadinami bhagavat-tattva. Čaitanja Mahaprabhu yra ne kas kitas, kaip Pats Krišna. Antar kṛṣṇa bahir gaura. Antar kṛṣṇa – viduje Jis – Krišna, tačiau Jo išorė – gaura. Šrila Dživa Gosvamipada įrodė, kad Čaitanja Mahaprabhu yra Krišna, Vradžendra-nandana Šjamasundara. Vjasadeva Gosvamis Šrimad-Bhagavatam parašė: „kṛṣṇas tu bhagavān svayam“.
ete cāṁśa-kalāḥ puṁsaḥ
kṛṣṇas tu bhagavān svayam (ŠB 1.3.28)
Svayam Bhagavān Krišna yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Svayam Bhagavān. Taip Vjasadeva Gosvamis pagrindė faktą, kad Krišna yra Svayam Bhagavān. Rama, Nrisimha, Kalkis ir kiti yra Krišnos inkarnacijos. Taigi, Krišna dar vadinamas sarva-avatāriu, visų inkarnacijų šaltiniu. Sarva avatāri bhagavān kṛṣṇa. Pasitelkęs Savo nesuvokiamą acintya-śakti Jis apreiškia daugybę pavidalų, ananta. Dživa Gosvamipada savo Sandharbhose taip pat sako:
ekam eva parama-tattvam svabhavikacintya-saktya
sarvadaiva svarupa-tad-rupa-vaibhava-jiva-pradhana-rupena
caturdhavatisthate suryantar-mandala-stha-teja iva
mandala tad-bahirgata-tad-rasmi-tat-praticchavi-rupena
“Absoliuti Tiesa – viena. Jos išskirtinė savybė ta, kad Ji turi nesuvokiamą galią, kurią pasitelkusi visada apsireiškia keturiais būdais: 1) svarūpa (Savo originaliu pavidalu); 2) tad-rūpa-vaibhava (asmenine didybe, kurią sudaro ir buveinė, amžinieji palydovai, ekspansijos ir avatarai); 3) jīva (kaip individualios sielos); 4) pradhāna (kaip materiali energija). Šios keturios Absoliučios Tiesos apraiškos atitinkamai lyginamos su Saulės branduoliu, paviršiumi, spinduliais, sklindančiais nuo paviršiaus, ir tolimu jos atspindžiu.“
Kitaip tariant, Krišna yra advaya-jñāna para-tattva – Nedalomas, Vienintelis. Šrimad-Bhagavatam pateikia įrodymų:
vadanti tat tattva-vidas
tattvaṁ yaj jñānam advayam
brahmeti paramātmeti
bhagavān iti śabdyate
(ŠB 1.2.11)
„Išprusę transcendentalistai, kurie pažino Aboliučią Tiesą, šią nedualią substanciją vadina Brahmanu, Paramatma arba Bhagavanu.“ [vertimas paimtas iš The Bhaktivedanta Book Trust į lietuvių kalbą išverstos Šrimad-Bhagavatam su Šrilos Svamio Maharadžo komentarais – vert. past.]
Viešpats yra vienas, tačiau turi tris aspektus: Brahmaną, Paramatmą ir Bhagavaną. Brahmanas – tai nuo Viešpaties sklindantis švytėjimas. Jyotir maya brahman. „Aš esu jyotir maya brahman“, t.y. „Aš esu švytėjimas“. Ši koncepcija vadinama advaitavāda, brahmavāda. Impersonalistai šitaip medituoja.
Paramatma… Aukščiausioji Siela , glūdinti visų gyvųjų būtybių širdyje, vadinama Paramatma. Bhagavanas – tas, kuris turi šešias didybę išreiškiančias savybes.
aiśvaryasya samāgrasya
vīryasya yaśasaḥ śriyaḥ
jñāna-vairāgyayoś caiva
ṣaṇṇāṁ itī bhāga ganā (Višnu Purana 6.5.47)
Upanišadose labai aiškiai sakoma: tas, kas turi visiškai išreikštas šias šešias savybes, yra Bhagavanas. Vīrya, Jis yra labai galingas, yasya – Jo vardas ir šlovė sklinda po visą visatą, śrī – Jo grožis – unikalus ir neprilygstamas. Toks Bhagavano grožis. Jñāna reiškia žinojimas arba pažinimas, tad Jis viską žino. Bhagavanas apreiškė visas įmanomas žinias, visas Vedas, Puranas, Upanišadas – viską. „Aham eva vedyo“. Krišna sako Bhagavad-Gitoje: „Aš esu visų Vedų įsikūnijimas. Viskas kilo iš Manęs“. Vairāgya reiškia, kad Jis yra visiškai atsižadėjęs.
Taigi, Bhagavanas yra Bhagavanas. Tačiau pasitelkęs savo acintya-śakti, nesuvokiamą energiją, Jis apsireiškė keturiais pavidalais: svayaṁ-rūpa (Savo Paties pirminiu pavidalu), divya muralidhar śyāmasundara.
kṛṣṇera yateka khelā, sarvottama nara-līlā,
nara-vapu tāhāra svarūpa
gopa-veśa, veṇu-kara, nava-kiśora, naṭa-vara,
nara-līlāra haya anurūpa (ČČ, Madhja-lila, 21.101)
„Viešpats Krišna turi daugybę žaidimų, iš kurių žmogiškieji – patys geriausi. Krišnos pavidalas, primenantis žmogų, yra aukščiausias ir transcendentinis. Krišna apsireiškia kaip amžinai jaunas piemenėlis, rankoje laikantis fleitą. Be to, Jis yra nuostabus šokėjas. Visi šie bruožai puikiai tinka Jo žmogiškiesiems žaidimams.“
Pats Čaitanja Mahaprabhu pasakė Sanatanai: „Sanatana, paklausyk apie kṛṣṇa-tattvą“. Mahaprabhu labai trumpai jam pasakė:
kṛṣṇera svarūpa-vicāra śuna, sanātana
advaya-jñāna-tattva, vraje vrajendra-nandana (ČČ, Madhja-lila, 20.152)
„O Sanatana, prašau, tik paklausyk apie amžinąjį Viešpaties Krišnos pavidalą. Jis – Absoliuti Tiesa, kurioje nėra jokio dvilypumo, tačiau tuo pat metu esti Vrindavane kaip Nandos Maharadžo sūnus.“
Krišna yra advaya-jñāna para-tattva, Vradžendra-nandana, Nandos Maharadžo sūnus. Jo pirminis pavidalas vadinamas divya muralidhar śyāmasundara, Nandos Maharadžo sūnus. Kṛṣṇera yateka khelā, sarvottama nara-līlā nara-vapu tāhara svarūpa. Šrila Krišnadasa Kaviradža Gosvamis aiškina, kad Pats Viešpats Čaitanja Mahaprabhu pasakė Sanatanai: „Sanatana, koks Krišna gražus. Jis apreiškia daugybę žaidimų, tačiau nuostabiausia Jo līlā yra būtent nara-līlā, žmogiškoji līlā.“ Yra daug žmogiškųjų Bhagavano līlų, tokių kaip Rama avatāro, Vamanadeva avatāro, Jų pavidalai irgi žmogiški. Tačiau įstabiausias ir gražiausias Viešpaties žmogiškųjų pavidalų yra Vradžendra Nandana Šjamasundara. Kṛṣṇera yateka khelā, sarvottama nara-līlā nara-vapu tāhara svarūpa. Gopaveśa veṇukar, piemenėlio pavidalas, gopaveś. Nepaprastai gražus.
barhāpīḍaḿ naṭa-vara-vapuḥ karṇayoḥ karṇikāraḿ
bibhrad vāsaḥ kanaka-kapiśaḿ vaijayantīḿ ca mālām
randhrān veṇor adhara-sudhayāpūrayan gopa-vṛndair vṛndāraṇyaḿ sva-pada-ramaṇaḿ prāviśad gīta-kīrtiḥ
(ŠB 10.21.5)
„Papuošęs galvą povo plunksna, ausis – mėlynosiomis karṇikāros gėlėmis, kūną – geltonu, it auksas spindinčiu rūbu, kaklą – Vaidžajanti girlianda, Viešpats Krišna atrodė kaip pats geriausias šokėjas, kai įžengė į Vrindavano mišką, dar labiau išgražindamas jį Savo pėdsakais. Jis užpildė fleitos ertmes Savo lūpų nektaru, o piemenėliai Jį džiugiai šlovino.“
Šrimad-Bhagavatam Šukadeva Gosvamipada tarė Maharadžui Parikšitui: „Koks Krišna gražus! Ypač tada, kai gano karves su Savo draugais Subala, Šridhama, Madhumangala. Jo pavidalas toks gražus, tri-bhaṅga-lalit. Ant Jo turbano – povo plunksna, veṇukar – prie Savo lūpų Jis laiko fleitą.“ Veṇukar reiškia, kad Krišna rankose laiko fleitą. Barhāpīḍaḿ naṭa-vara-vapuḥ karṇayoḥ karṇikāraḿ bibhrad vāsaḥ kanaka-kapiśaḿ vaijayantīḿ ca mālām. Labai gražūs geltoni drabužiai. (posmas). Kaip žavu! Labai gražus šypsantis veidas ir žvilgsnis į gopes akies krašteliu.
Šitaip Krišna apreiškia saldžius žaidimus Vradžoje. Ypač kai Jis groja fleita, visų širdys visiškai pakerėtos ir ima šokti. Be to, Krišna visas gyvąsias būtybes patraukia prie Savęs, todėl Jo vardas ir yra Krišna. „Kri“ reiškia „pritraukti“, „na“ reiškia (posmas). Jis į Save patraukia visas gyvąsias būtybes ir suteikia joms malonumą, ānandą. Todėl Jo vardas – Krišna. Ypač Vradžos gopės tiesiog apsvaigsta nuo įvairiausių Krišnos veiksmų.
Taigi, Šukadeva Gosvamipada šitaip sako:
kā stry aṅga te kala-padāyata-veṇu-gīta-
sammohitārya-caritān na calet tri-lokyām
trailokya-saubhagam idaṁ ca nirīkṣya rūpaṁ
yad go-dvija-druma-mṛgāḥ pulakāny abibhran (ŠB 10.29.40)
„Brangus Krišna, kokia moteris visuose trijuose pasauliuose nenuklystų nuo doros kelio, pakerėta saldžios ir įmantrios Tavo fleitos melodijos? Tavo grožis visus tris pasaulius daro laimingus. Iš tiesų, net karvės, paukščiai, medžiai ir elniai patiria ekstazę: plaukeliai ant jų kūno pasišiaušia, vos išvydus Tavo gražų pavidalą.“
„Ne tik gopės apsvaigsta nuo Krišnos grožio ir elgesio. Go-dvija-druma“. Go reiškia „Vrindavano karvės“, jos – gyvuliai. Kai Krišna eina karvių ganyti, visų širdys apsąla. Karvės tiesiog žiūri į Krišnos gražų pavidalą ir verkia. Todėl, kad iš fleitos, vaṁśi, sklindantis garsas, vaṁśi-dhvani, toks galingas, jog įėjęs į ausis ir pasiekęs širdį, ją tarytum ištirpdo, ir tuomet iš akių ištrykšta ašaros. Karvės nebegali kramtyti žolės. Truputį žolės jų burnoje, kita dalis jos krenta žemyn. Jų akys plačiai atmerktos – žvelgia į Govinda darśaną. Nemirksi. Karvės visiškai apstulbusios. Yathā likhita citrita (?). Vrindavano karvės iš nuostabos taip sustingsta, kad atrodo lyg nupieštos ant sienos. Visiškai nejuda. Jų ausys taip pat visiškai nejudrios, nes geria saldų nektarą, sklindantį iš Govindos fleitos. Govinda veṇu-dhvani, koks galingas. Gāvaś ca kṛṣṇa-mukha-nirgata-veṇu-gīta (ŠB 10.21.13). Šrila Šukadeva Gosvamipada ištarė šį posmą sanskritu. Net maži veršiukai nežindo motinos tešmens. Pienas tiesiog teka iš karvių tešmens, bet mažieji veršeliai tik žvelgia į Krišną, ir pienas varva iš jų burnos. Jie nieko negeria. Todėl, kad Krišnos veṇu-dhvani nepaprastai galingas. Ach, koks nuostabus ir galingas garsas, sklindantis iš Govindos fleitos! Ir elniai bėga link Krišnos; kai Krišna užgroja fleita, elnias ir elnė kartu bėga pas Jį ir atsitupia labai arti. Kadangi jie – gyvūnai, negali kalbėti, todėl išreiškia visus savo jausmus akimis, žvilgsniu. Ir verkia. O Krišna tapšnoja jų nugarą.
dhanyāḥ sma mūḍha-gatayo ’pi hariṇya etā
yā nanda-nandanam upātta-vicitra-veśam
ākarṇya veṇu-raṇitaṁ saha-kṛṣṇa-sārāḥ
pūjāṁ dadhur viracitāṁ praṇayāvalokaiḥ (ŠB 10.21.11)
„O sakhe! Kai mūsų brangiausias Nanda-nandana Šri Krišna gražiausiai apsirengia ir užgroja Savo fleita, net elnės, išgirdusios iš Jo fleitos sklindančią melodiją, kartu su savo vyrais (žinomais kaip kṛṣṇa-sāra elniai) prisiartina prie Nanda-nandanos ir su didžiule meile žvelgia į Jį savo didelėmis akimis. Mes žinome, ką reiškia šis jų žvilgsnis. Savo plačiomis tarytum lotoso žiedlapiai akimis jie garbina lotosines Šri Krišnos pėdas ir priima kvietimą, kurį Krišna siunčia Savo meilės kupinu žvilgsniu akies krašteliu. Iš tiesų, šių elnių gyvenimas palaimintas (nors mes esame Vrindavano gopės, negalime taip lengvai ir laisvai atsiduoti Krišnai kaip kad šie elniai, nes mūsų vyrai ir vyresnieji šeimos nariai mus varžo ir bara – koks absurdas!).“
Veṇu-gīta. Šukadeva Gosvamipada tarė: „dhanyāḥ sma mūḍha-gatayo ’pi hariṇya etā“, „etā“ reiškia „šie“ (elniai). Kokie jie laimingi! Pati Šrimati Radhika ištarė šiuos žodžius: „O sakhe, o mano drauge, tik pažvelk! Nors jie tėra gyvūnai, jų gyvenimas labai sėkmingas.“ „Dhanyā“ – jų gyvenimas sėkmingas. Kodėl? Todėl, kad kṛṣṇa-sāra, gyvenimo prasmė yra Krišna. Jie visiškai atsidavę Krišnai. Šrimad Bhagvad-gitoje Krišna sako:
sarva-dharmān parityajya
mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja
ahaṁ tvāṁ sarva-pāpebhyo
mokṣayiṣyāmi mā śucaḥ
(BG 18.66)
(“Atmesk visų atmainų religijas ir tiesiog atsiduok Man. Aš išgelbėsiu tave nuo atoveikio už visas nuodėmes. Nesibaimink.“) [vertimas paimtas iš į lietuvių kalbą išverstos ir BBT išleistos Bhagavad-Gitos su Šrilos Svamio Maharadžo komentarais]
Tai paskutinis ir aukščiausias Krišnos nurodymas Šrimad Bhagavad-gitoje. Kas yra gyvenimo esmė? Visiškai, absoliučiai atsiduoti Krišnai. Čia Šrimati Radhika labai nuolankiai pasakė: „dhanyāḥ sma mūḍha-gatayo“ – „Jų gyvenimas tikrai sėkmingas, kokie jie laimingi! Jie visiškai atsidavę mūsų mylimajam Govindai“. Kṛṣṇa-sāra, gyvenimo esmė yra Krišna. Kitaip tariant, čia slypi toks mokymas mums: jei neatsiduodame guru ir Krišnai, mūsų gyvenimas beprasmis. Kai ritmiškai grojate mṛdanga, girdite tokį garsą: „dhik tām dhik dhik dhik“ – „beprasmis, beprasmis gyvenimas“. (tęsinys kitame įraše)
Braitonas (JK), 2015.01.27
Taip pat galite pasiklausyti visos šios paskaitos anglų kalba:
Aciu kad pakeliat nuotaika!