Visų pirma, pagarbiai lenkiuosi savo guru-pāda-padmos nitya-lilā praviṣṭa oṁ viṣṅupāda aṣtottara-śata Šri Šrimad Bhaktivedantos Šrilos Vamanos Gosvamio Maharadžo ir nitya-lilā praviṣṭa oṁ viṣṅupāda aṣtottara-śata Šri Šrimad Bhaktivedantos Šrilos Narajanos Gosvamio Maharadžo lotosinėms pėdoms. Taip pat pagarbiai lenkiuosi nitya-lilā praviṣṭa oṁ viṣṅupāda aṣtottara-śata Šri Šrimad Bhaktivedantos Svamio Maharadžo, Šrilos Gour Govindos Gosvamio Maharadžo, Šrilos Bhakti Rakšak Šridhar Gosvamio Maharadžo, Šrilos Bhakti Pramodos Purio Gosvmio Maharadžo lotosinėms pėdoms bei visiems vyresniesiems bhaktams, visiems Vaišnavams ir Vaišnavėms ir čia esantiems gerbiamiems svečiams.
Taigi, šiandien yra nepaprastai palanki diena, ryte apie tai jau kalbėjome; šiandien yra Varaha-dvadašis. Tai yra Viešpaties Varahadevos Bhagavāno apsireiškimo diena. Tai Viešpaties inkarnacija šerno pavidalu. Varahadeva Bhagavānas. Daša-avatara-stotroje, sukurtoje Šrilos Džajadevos Gosvamipados ir kurią neseniai giedojome, autorius nuostabiai pašlovino dešimt Viešpaties inkarnacijų. Tai yra Daša-avatara-stotra. Kesava dhrita-dasa-vidha-rupa jaya jagadisa hare.
Džajadeva Gosvamipada taip pat apreiškė labai aukšto lygio granthą, rasik-granthą – ne kokią eilinę granthą –, kuria Viešpats Džaganathas vėl ir vėl mėgaujasi, – tai Gita-Govinda. Džaganatha Puryje, neišgirdęs šios stava-stuti Gita-Govindos, Viešpats Džaganathas negali užmigti. Prieš Viešpačiui ilsintis, Džaganatha Purio deva-dāsės (taip vadinamos labai gražios jaunos merginos) kiekvieną naktį gieda šią Gita-Govindą.
[Tuo metu ateina šokėja ir Gurudevas klausia]: O, ar ji šiandien šoks? Kuriuo laiku?
Bhaktai: Taip, po paskaitos.
Gurudevas: O, gerai. Kokį šokį ji šoks? Kokį šokį šoksi?
Šokėja: [negirdima]. Tai šokis apie Venu-gopalą Krišną.
Gurudevas: Gerai. Taigi, grįžtame prie paskaitos. Aš noriu trumpai paaiškinti Gita-Govinda granthą. Kokia tai nuostabi, aukšto lygio, rasik-grantha. Šioje granthoje, knygoje, Šrila Džajadeva Gosvamipada rašo: dasa-vidha-rupa jaya jagadisa hare. Kesava dhrita-dasa-vidha-rupa jaya jagadisa hare. Kas apreiškė dešimt Viešpaties inkarnacijų? Kėšava. Kėšava yra Pats Krišna. Vienas Krišnos vardų yra Kėšava: [posmas]. Kėšava yra Krišna, kuris puošia Šrimati Radhikos plaukus. Todėl Jo vardas Kėšava. Kai Krišna pradingo iš rāsos šokio, susitiko su Šrimati Radhika vienoje nuošalioje vietoje, ant Jamunos krantinės. Krišna ir Šrimati Radhika susitiko po medžiu, vadinamu Šringara-vata. Tai yra banjano medis. Tada Šrimati Radhika apreiškė Savo sādhin-bhatrikā-nāyikā (?) nuotaiką. Jei skaitote Udžvala-nilamani granthą, žinote, kad yra aštuonios Šrimati Radhikos nuotaikos. Taigi, sādhin-bhatrikā-nāyikā Šrimati Radhika. Ji įsakė Krišnai: „Papuošk Mano plaukus“.
Taigi, Krišna, yathā kāminya, tarytum geidulingas asmuo papuošė Jos plaukus gėlėmis. Ta vieta vadinama Šrinagara-vata. Todėl vienas Krišnos vardų yra Kėšava. „Keś“ yra „plaukai“. Krišna papuošė Šrimati Radhikos plaukus, todėl vienas Jo vardų yra Kėšava.
Yra ir kita šio vardo reikšmė. Krišna nužudė demoną Kėšį, todėl Jo vardas yra Kėšava. Yra daug reikšmių, tačiau pati aukščiausia reikšmė yra ta, kad Krišna – dhīr-lalit-nāyak, puošiantis Šrimati Radhikos plaukus po banjano medžiu, ant Jamunos krantinės. Todėl Jo vardas – Kėšava.
Krišna yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo, ir visos inkarnacijos kyla iš Jo:
rāmādi–mūrtiṣu kalā-niyamena tiṣṭhan
nānāvatāram akarod bhuvaneṣu kintu
kṛṣṇaḥ svayaṁ samabhavat paramaḥ pumānyo
govindam ādi-puruṣaṁ tam ahaṁ bhajāmi (Brahma-samhita 5.39)
„Aš garbinu Govindą, pirmapradį Viešpatį, kuris nužengia į šį pasaulį įvairiomis dalinėmis Savo inkarnacijomis, turinčiomis skirtingą pavidalą (pavyzdžiui, Viešpats Rama), tačiau Pats asmeniškai apsireiškia Savo aukščiausiuoju pirminiu pavidalu kaip Viešpats Krišna.“
Brahma-samhitoje Brahmadžis pasakė: Rama, Nrisimha, Kalkis – visos inkarnacijos kyla iš Krišnos. Krišna yra sarva-avatāris – visų esamų inkarnacijų šaltinis. Sarva-avatārī Krišna.
īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇaḥ
sac-cid-ānanda-vigrahaḥ
anādir ādir govindaḥ
sarva-kāraṇa-kāraṇam
(Bs 5.1)
„Krišna, dar žinomas Govindos vardu, yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Jo kūnas yra amžinas, palaimingas ir dvasinis. Jis yra visos kūrinijos Šaltinis, tačiau Pats iš nieko kito nekyla ir yra visų Priežasčių Priežastis.“
Pirmąja Brahma-samhitos śloka šlovinamas Krišna, kuris yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Ir Šrimad-Bhagavatam Vjasadeva Gosvamipada parašė: ete cāṁśa-kalāḥ puṁsaḥ kṛṣṇas tu bhagavān svayam. Ete cāṁśa – ca ir aṁśa: visos inkarnacijos kyla iš Krišnos. Krišna yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Svayam Bhagavānas. Svayam Bhagavānas apreiškia daugybę līlų. Iš tiesų, visos Jo inkarnacijos yra Jam tapačios. Tai yra acintya-tattva. Acintya reiškia „tai, kas yra už mūsų materialistinio suvokimo ribų“. Tai yra acintya.
acintyah khalu ye bhavana tams tarkena sadhayet
prakrtibhyah param yattu tad acintyasya laksanam (Bhišmaparvan 6.11)
Acintya reiškia „tai, kas yra už mūsų materialaus suvokimo ribų“.
Taigi, aš tiesiog įtvirtinu, kad Krišna yra sarva-avatārī Svayam Bhagavānas, Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Visos Jo inkarnacijos (avatārai) yra Jam tapačios. Lygiai kaip yra vienas Mėnulis, tačiau skirtingomis dienomis matome vis kitą jo formą. Nuo Pratipados iki Purnimos, nuo Purnimos iki Amavasjos. Įvairiai. Kartais matome ketvirtadalį Mėnulio, kartais – pusę Mėnulio, o kartais – visą, t.y. Purnima, ir vėl paskui matome, kaip keičiasi Mėnulio forma. Bet iš tikrųjų, Mėnulis visuomet pilnas.
oḿ pūrṇam adaḥ pūrṇam idaḿ pūrṇāt pūrṇam udacyate
pūrṇasya pūrṇam ādāya pūrṇam evāvaśiṣyate (Šri Išopanišada, pirmoji mantra)
„Dievo Asmuo yra tobulas ir pilnutinis, ir todėl, kad yra absoliučiai tobulas, visos Jo apraiškos, tokios kaip šis reiškinių pasaulis, taip pat yra pilnavertės visumos. Viskas, kas sukurta Pilnutinės Visumos, taip pat yra pilnavertiška ir išbaigta. Kadangi Dievo Asmuo yra tobula Visuma, tai nors iš Jo kyla begalė išbaigtų dalių, Jis Pats išlaiko tobulą pusiausvyrą.“ [dalis vertimo paimta iš į lietuvių kalbą išverstos Šrilos Bhaktivedantos Svamio Maharadžo knygos Šri Išopanišada (2013 m.), 1 psl. – vert. past.]
Tai reiškia, kad Viešpats visada yra pilnutinis, pūrṇa. Tai yra tattva-siddhānta, kaip kad Mėnulis visada yra pilnas, išbaigtas. Tačiau, priklausomai nuo mūsų regos atskaitos taško, skirtingomis dienomis matome vis kitą Mėnulio formą.
Lygiai taip pat, Viešpats yra Vienas. Eko ahaṁ, bahu swāmī. Vedose, Upanišadose aiškinama, ir Krišna sako: „Aš esu Vienas, tačiau pasitelkęs Savo nesuvokiamą galią, acintya-śakti, apreiškiu daugybę pavidalų“. Šrila Dživa Gosvamipada savo Sandharbose taip pat aiškina šią tattva-siddhāntą:
ekam eva parama-tattvam svabhavikacintya-saktya
sarvadaiva svarupa-tad-rupa-vaibhava-jiva-pradhana-rupena
caturdhavatisthate suryantar-mandala-stha-teja iva
mandala tad-bahirgata-tad-rasmi-tat-praticchavi-rupena
„Absoliuti Tiesa – viena. Jos išskirtinė savybė ta, kad Ji turi nesuvokiamą galią, kurią pasitelkusi visada apsireiškia keturiais būdais: 1) svarūpa (Savo originaliu pavidalu); 2) tad-rūpa-vaibhava (asmenine didybe, kurią sudaro ir buveinė, amžinieji palydovai, ekspansijos ir avatārai); 3) jīva (kaip individualios sielos); 4) pradhāna (kaip materiali energija). Šios keturios Absoliučios Tiesos apraiškos atitinkamai lyginamos su Saulės branduoliu, paviršiumi, spinduliais, sklindančiais nuo paviršiaus, ir tolimu jos atspindžiu.“
Viešpats yra Vienas – ekam eva parama-tattvam. Parama-tattvam reiškia, kad yra tik Viena Absoliuti Tiesa, ir tai yra Bhagavānas Vradžendra-nandana Šjamasundara. Svabhavikacintya-saktya reiškia, kad pasitelkęs Savo Paties nesuvokiamą galią Jis apsireiškia keturiais pavidalais, caturdhāvas. Svayam-rūpa (Savo Paties pirminiu pavidalu – vraje vrajendra-nandan).
Mahaprabhu tarė: „Sanatana, paklausyk apie kṛṣṇa-tattvą“.
kṛṣṇera svarūpa-vicāra śuna, sanātana
advaya-jñāna-tattva, vraje vrajendra-nandana (Čaitanja-čaritamrita, Madhja-lila, 20.152)
„O Sanatana, prašau, tik paklausyk apie amžinąjį Viešpaties Krišnos pavidalą. Jis – nedaloma Absoliuti Tiesa, tačiau tuo pat metu esti Vrindavane kaip Nandos Maharadžo sūnus.“
Krišna yra advaya-jñāna para-tattva. Jis ne dualus, o Vienas, tačiau Save apreiškia keturiais pavidalais. Svayam-rūpa, Savo Paties pirminiu pavidalu – divya muralīdhar śyāmasundara; divya-muralīdhar reiškia, kad Savo dviejose rankose Jis laiko fleitą. Jo žvilgsnis akies krašteliu yra nepaprastai gražus. Divya-muralīdhar.
Jo pavidalas Vrindavane yra pirminis. Nava-kiśora, naṭa-vara, nara-līlāra haya anurūpa. Gopa-veśa, veṇu-kara, nava-kiśora, naṭa-vara, nara-līlāra haya anurūpa.
kṛṣṇera yateka khelā, sarvottama nara-līlā,
nara-vapu tāhāra svarūpa
gopa-veśa, veṇu-kara, nava-kiśora, naṭa-vara,
nara-līlāra haya anurūpa (Čaitanja-čaritamrita, Madhja-lila, 21.101)
„Viešpats Krišna turi daugybę žaidimų, iš kurių žmogiškieji – patys geriausi. Krišnos pavidalas, primenantis žmogų, yra aukščiausiasis ir transcendentinis. Krišna apsireiškia kaip amžinai jaunas piemenėlis, rankoje laikantis fleitą. Be to, Jis yra nuostabus šokėjas. Visi šie bruožai puikiai tinka Jo žmogiškiesiems žaidimams.“
Pats Mahaprabhu pasakė: „Hė, Sanatana, paklausyk apie nepaprastai gražų Krišnos pavidalą“. Gopa-veśa – Jo pirminis pavidalas yra piemenėlio, gopa-veśa. Labai gražus pavidalas. Vienoje rankoje Jis laiko piemens lazdą. [Jo kaklą puošia] labai graži girlianda, o turbaną – povo plunksna. Taigi, gopa-veśa, veṇu-kara, nava-kiśora – amžinai jaunas ir gražus pavidalas. Nava–nīrada–nindita–kānti-dharaḿ. Šrila Rūpa Gosvamipada apibūdina Krišnos odos grožį. Krišnos oda pergali gaivaus lietaus debesies grožį. Nava–nīrada–nindita–kānti-dharaḿ.
Taigi, aš tiesiog paaiškinau, koks Krišna gražus. Kokia Jo svayam-rūpa. [žodžiai] ir aveśa. Tai kṛṣṇa-tattva. Jis apreiškia svayam-rūpą, svayam-prakāśą… Šitokia yra kṛṣṇa-tattva. Taip pat Jis apreiškia Savo antrąjį kūną – Baladevą Prabhu. Tad-rūpa-vaibhava… Ši tattva-siddhānta ateina.
Taigi, Krišna yra Vienas. Ekam eva parama-tattvam svabhavikacintya-saktya sarvadaiva svarupa-tad-rupa-vaibhava-jiva-pradhana-rupena. Visos gyvosios būtybės taip pat kyla iš Jo tarpinės energijos, jīva-śakti. Taip pat per Jo jaḍā-śakti (išorinę energiją), apreiškiamas šis materialus pasaulis. Šitaip Krišna apsireiškia keturiais pavidalais. Suryantar-mandala-stha-teja iva mandala tad-bahirgata-tad-rasmi-tat-praticchavi-rupena. Kaip kad yra viena Saulė, ir iš jos atsiranda daug žvaigždžių bei planetų. Iš tikrųjų visos jos atsiranda iš Saulės. Lygiai taip pat, Krišna yra Vienas, tačiau visos inkarnacijos kyla iš Jo. Sūrya-rasmi – Saulės spinduliai, taigi, lygiai taip pat, visos gyvosios būtybės kyla iš Krišnos, tai reiškia, kad visos gyvosios būtybės yra tarytum Saulės spinduliai, sūrya-rasmi. O praticchavi – atspindys – yra šis materialus pasaulis.
Taigi, šitokia kṛṣṇa-tattva. Kadangi Krišna apreiškia labai daug įvairių pavidalų, mėgaujasi pačiais įvairiausiais dvasiniais skoniais (rasomis), esančiais Jo palydovų širdyje. [negirdima] Šrimad-Bhagavatam trečiojoje giesmėje Šrila Šukadeva Gosvamipada papasakojo Parikšitui Maharadžui apie Varahadevos Bhagavāno inkarnaciją. Varahādev avatār-kathā. Labai graži.
(Tęsinys kitame įraše)
Londonas, JK, vakaras, 2015.01.31
Visos paskaitos anglų kalba galite pasiklausyti čia:
