2018 08 14, Lietuva, Vilnius
Taigi, esu labai laimingas, galėdamas atvykti į Bišmos ir Taruni Gopi didi namus. Iš tiesų, į Lietuvą pirmąkart atvykau prieš daugiau nei 15-a metų. Matau daugybę naujų, senų veidų, vieni ateina, kiti – išeina, šiame materialiame pasaulyje viskas nuolat kinta. Daug kartų lankiausi ir Anantos Krišnos Prabhu namuose, skaičiau paskaitas. Taip pat, pažįstu Ratikalą devi dasi. Mano Gurudevas, Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas, pamokslavo visame pasaulyje, su juo keliavau ir aš. Ir iki šios dienos, sekdamas savo Gurudevo lotosinėmis pėdomis, keliauju ir stengiuosi kaip galiu geriausiai skleisti Šri Čaitanjos Mahaprabhu misiją.
Mahaprabhu skelbė: “Prithvite ache yata nagaradi grama, sarvatra prachara haibe mora nama”. Krišnadasa Kaviradža Gosvamis aiškina šią šloką Šri Čaitanja Čaritamritoje: Viešpats Čaitanija Mahaprabhu išpranašavo, jog vieną dieną Jo šventieji vardai pasklis po visą pasaulį ir visos gyvosios būtybės kartos saldžius šventuosius vardus.
Hare Kṛṣṇa Hare Kṛṣṇa
Kṛṣṇa Kṛṣṇa Hare Hare
Hare Rāma Hare Rāma
Rāma Rāma Hare Hare
Gurudevas kartą pasakė, jog šis materialus pasaulis yra lyg Dievo sodas. Ir Viešpats pasodino čia daugybę sėklų, daugybę augalų. Tačiau be vandens šios sėklos išdžius ir negalės sudygti. Tai reiškia, jog gyvųjų būtybių širdis yra lyg gražus žydintis sodas, kuriame glūdi sėkla. Tačiau, jei šios sėklos nelaistysime, kaip ji sudygs, kaip duos vaisių? Dėl šios priežasties, Čaitanja Mahaprabhu pasakė: „Visi turi skelbti Mano šventuosius vardus, nāma-sankīrtaną“. Taigi, šventieji vardai ir hari-kathā yra vanduo. Jei klausysitės hari-kathos, tada jūsų širdyje esanti sėkla sudygs. Toks yra procesas.
brahmāṇḍa bhramite kona bhāgyavān jīva
guru-kṛṣṇa-prasāde pāya bhakti-latā-bīja
(CC Madhya 19.151)
„Gyvosios būtybės dėl savo karmos klajoja po visą visatą. Kai kurios iš jų keliauja į aukštesnes planetų sistemas, tuo tarpu, kitos –į žemesniąsias. Iš daugybės milijonų klajojančių sielų, ta gyvoji būtybė, kuri yra labai sėkminga, gauna galimybę bendrauti su bona fide dvasiniu mokytoju. Krišnos ir dvasinio mokytojo malone, šios asmenybės širdyje apsireiškia atsidavimo Viešpačiui sėkla.“
Taigi, iš visų klajojančių sielų, tik tos gyvosios būtybės, kurioms labai pasisekė, priims prieglobstį prie sādhu–guru lotosinių pėdų ir gaus mantra-dikṣā inicijaciją. Tada, besiklausant hari-kathos, ši širdyje glūdinti sėkla sudygs.
mālī hañā sei bīja kare āropaṇa
śravaṇa-kīrtana-jale karaye secana
(Caitanya-caritāmṛta, Madhya 19.152)
„Kai gyvoji būtybė gauna atsidavimo tarnystės Viešpačiui sėklą, ji turi rūpintis šia sėkla kaip sodininkas, pasodindama ją savo širdyje. Jei ši sėkla bus nuolatos laistoma śravaṇa-kīrtana procesu, ji pradės dygti.“
Śravaṇā-kīrtana, klausytis hari-kathos – tai lyg vanduo. Tada po truputėlį ši sėkla sudygs jūsų širdyje ir pradės augti. Toks yra procesas.
Gurudevas – koks jis didis ir dosnus! Kodėl taip sakau? Ši Gurudevo vigraha… Aš mačiau daugybę vigrahų, šiomis dienomis yra apreiškiama daug Šrilos Narajanos Gosvamio dievybių. Tačiau ši dievybė, ji tokia graži ir nuostabi kaip pats Gurudevas. Kas jį matė – supras. Kas iš jūsų matėte Šrilą Narajaną Gosvamį Maharadžą? Galbūt ši vigraha ir nedidelė, tačiau tokia graži ir patraukli, Gurudevo veidas toks gražus, besišypsantis. Aš buvau šalia Gurudevo apie 40-imt metų. Iš tiesų, 38-erius metus aš be pertraukos tarnavau savo Gurudevui. Taip pat, aš atlikau labai artimą tarnystę Gurudevui, masažavau Jo pėdas, skalbiau drabužius, suprantate? Daugybę kartų Jam gaminau. Ir ypač, kai Gurudevas važiuodavo į Europos šalis: Lenkiją, Vokietiją, Prancuziją, Italiją, Angliją – aš visur su juo keliaudavau. Nes argi įmanoma, jog be saṅgos ateis realizacija? Klausytis yra viena, o sutikti gyvai – visai kas kita. Gurudevo apreikštojo gyvenimo laikotarpiu daugybė bhaktų atėjo ir išėjo, tūkstančių tūkstančiai atėjo ir tūkstančiai pradingo.
Bhaktivedanta Svamis Maharadžas vienoje iš savo paskaitų sakė: „Niekada nenustebkite, jei koks nors bhaktas apleis hari-nāmą, apleis savo Guru – niekada nenustebkite. Verčiau stebėkitės tais, kurie vis dar kartoja šventuosius vardus ir yra kartu su Guru ir Krišna“. Kodėl?
Nes tokia yra māyos prigimtis. Ji link savęs traukia visas gyvąsias būtybes. Tačiau tų, kas turi guru-niṣṭhą, māya negali paliesti. Dėl šios priežasties, guru-niṣṭhā ir guru-bhakti yra mūsų bhajanos ir sādhanos stuburas [pagrindas]. Jei norite iš tiesų praktikuoti atsidavimo tarnystę Viešpačiui, turite sutelkti savo protą ir širdį į guru-pāda-padmą.
Kas yra guru-niṣṭha? Mad guru jagat-guru, man natha jagganatha. Tai reiškia – mano Guru yra visos visatos Guru, o mano Viešpats Krišna – visos visatos Viešpats. Šrila Gurudevas Narajanas Gosvamis Maharadžas pasakojo savo paties gyvenimo istoriją, kaip jis visiškai atsidavė savo Gurudevo Bhakti Pragjanos Kešavos Gosvamio Maharadžo lotosinėms pėdoms. Kai mes klausomės apie mūsų ācāryų gyvenimą, gauname labai daug įkvėpimo. Dėl šios priežasties, Šrila Narajana Gosvamis parašė granthą apie savo Guru Mharadžo gyvenimą – Bhakti Pragjanos Kešavos Gosvamio Maharadžo gyvenimo istoriją. Kodėl taip sakau? Nes be guru-niṣṭhos ir guru-bhakti jūs negalėsite ugdyti savo bhajanos ir sādhanos. Ločana dasa Thakura taip pat sako viename iš savo posmų: be guru-niṣṭhos ir guru-bhakti, mūsų bhajana ir sādhana yra nieko vertos. Kodėl aš taip sakau? Nes Šrila Gurudevas nebuvo eilinė asmenybė. Pirmiausia klausykitės apie Šrilos Narajanos Gosvamio Maharadžo gyvenimą – tada į jūsų širdį ateis dvasinis įkvėpimas.
Indijoje, Vrindavane, nuo pat senovės gyvuoja tokia tradicija: tūkstančiai žmonių kiekvieną dieną eina aplink Giriradžą Govardhaną. Suprantate? Ypatinga reikšmė tam teikiama šį Čaturmasjos laikotarpį, kuris prasideda nuo Guru-pūrṇimos šventės ir trunka keturis mėnesius. Jeigu nuvyktumėte į Govardhaną, pamatytumėte, kaip tūkstančiai žmonių kasdien, ištisą dieną ir naktį, atlieka Giriradžo Govardhano parikramą. Taigi, Šrimati Radhika pasakė: „Aš privalau eiti aplink Giriradžą Govardhaną“. Pati Šrimati Radharanė šlovina Giriradžą. Šrila Šukadeva Gosvamis ištarė šį posmą:
hantāyam adrir abalā hari-dāsa-varyoī
yad rāma-kṛṣṇa-caraṇa-sparaśa-pramodaḥ
mānaṁ tanoti saha-go-gaṇayos tayor yat
pānīya-sūyavasa-kandara-kandamūlaiḥ (Šrimad-Bhagavatam, 10.21.18)
„Iš visų bhaktų, šis Govardhano kalnas yra pats geriausias! O mano draugai, šis kalnas aprūpina Krišną ir Balaramą, jų veršiukus, karves bei piemenis draugus įvairiausiomis reikmėmis: geriamu vandeniu, labai minkšta žole, olomis, vaisiais, gėlėmis ir daržovėmis. Tokiu būdu kalnas rodo savo pagarbą Viešpačiui. Kai Krišnos ir Balaramos pėdos liečia Giriradžą Govardhaną, jis jaučiasi labai laimingas.“
Šrimati Radhika pasakė: „Mūsų Giriradžas Govardhanas yra pats brangiausias Krišnai“. Taip yra todėl, kad Giriradžas visu savo kūnu, protu ir kalba yra atsidavęs Krišnai ir Jam tarnauja. Savo materialiomis akimis jūs matote Giriradžą kaip paprastą kalną ar akmenį. Tačiau iš tiesų, Govardhanas yra pats brangiausias Radhos ir Krišnos tarnas. Šukadeva Gosvamipada aiškina, jog yra trys Krišnos tarnai, kurie vadinami hari-dāsa. „Hari-dāsa“ reiškia „Šri Krišnos tarnas“. Taigi, pirmasis hari-dāsa yra Judhišthira Maharadžas. Jis yra vadinamas idealiu Krišnos tarnu. Antrasis hari-dāsa yra Udhava, o trečiasis – Giriradžas Govardhanas. Dėl šios priežasties minėtoje ślokoje sanskrito kalba sakoma „hari-dāsa-varyo“. Tai reiškia, jog Giriradžas yra pats geriausias Šri Krišnos tarnas. Posme sakoma: hantāyam adrir abalā hari-dāsa-varyo, „hari-dāsa-varyo“ reiškia: „Pats geriausias Krišnos tarnas“. Šrimati Radhika Savo Pačios lūpomis šlovina Giriradžą Govardhaną. Taip pat ir mūsų gosvāmiai savo āṣṭakose šlovina Govardhaną.
Taigi, Šrimati Radharani sako: hantāyam adrir abalā hari-dāsa-varyo/ yad rāma-kṛṣṇa-caraṇa-sparaśa-pramodaḥ. Kai Rama ir Krišna – Balarama ir Krišna eina su savo draugais ganyti karvių, jie sustoja pailsėti Giriradžo Govardhano papėdėje. Yad rāma-kṛṣṇa-caraṇa-sparaśa-pramodaḥ/ mānaṁ tanoti saha-go-gaṇayos tayor yat. Ypač vasaros laikotarpiu, kai yra labai karšta, visos Krišnos karvės sustoja pailsėti Giriradžo Govardhano papėdėje. Giriradžas suteikia Krišnai viską. Jis parūpina gėlių, vaisių, o Krišna su savo draugais visas šias gėrybes priima. Ir ne tik tai – Giriradžas Govardhanas apreiškia tekančius vandens krioklius. Daugybė žmonių važiuoja pasigrožėti Niagaros kriokliais, kurie yra Amerikos ir Kanados pasienyje. Ei, to visai nereikia, kai turime Giriradžą Govardhaną. Visai nereikia Niagaros krioklių, kai šalia Govardhanas. Iš tiesų, tuo metu Giriradžas buvo labai aukštas – penkiasdešimties kilometrų aukščio, o iš jo tekėjo sraunūs kriokliai.
Taigi, Krišna kartu su savo draugais ten maudydavosi ir čiuožinėdavo. Per atostogas jūs važiuojate į įvairias gražias vietas, prie krioklių… Lygiai taip pat, Krišna su savo draugais vasaros metu maudosi krioklių vandenyje. Vasarą iš krioklių trykšta labai gaivus ir vėsus vanduo, o žiemos metu – šiltas. Kai jūs maudotės duše, turite atsisukti šilto vandens kraną. Tuo tarpu, Giriradžas Govardhanas visa tai suteikia savaime. Ir tai dar ne viskas, Giriradžas Govardhanas apreiškia dar ir daugybę gražių brangakmenių. Yra tokių akmenų, į kuriuos patrynus drėgną delną pasklinda saldus kvapas, o pats delnas nusidažo ryškia raudona spalva. Ir iki šių dienų tokie akmenys egzistuojaGiriradžo papėdėje. Praėjo penki tūkstančiai metų, tačiau šie akmenys vis dar ten. Ar jūs matėt? Apsišlakstote ranką, patrinate į akmenį: delnas nusidažo raudonai, o ore pasklinda nuostabus aromatas. Tada septynias dienas skaniai kvepėsite, nereikės pirkti jokių dirbtinų kvepalų.
Be to, Giriradžas Govardhanas apreiškia daugybę gražių giraičių, kur Radha, Krišna ir gopės atlieka savo saldžius žaidimus. Mūsų Raghunatha dasa Gosvamis šitaip šlovina Giriradžą Govardhaną:
pramada-madana-līlāḥ kandare kandare te
racayati nava-yūnor dvandvam asminn amandam
iti kila kalanārthaḿ lagnakas tad-dvayor me
nija-nikaṭa-nivāsaḿ dehi govardhana tvam
(Šri Govardhana-vasa-prarthana-dašakam, 2-as posmas)
„Jaunativška Dieviškoji Pora atlieka palaimos ir meilės kupinus žaidimus kiekviename Tavo urve. Todėl, kadangi Tu suteiki galimybę regėti Jų līlas, o Govardhanai, meldžiu, leiski gyventi Tavo papėdėje.“
Ir dar daugiau: Giriradžo Govardhano papėdėje yra Manasi Ganga, kur Radha, Krišna ir gopės apreiškia savo dieviškus žaidimus valtyje. Taip pat, kai gopės eidavo kitapus Govardhano atlikti ugnies aukojimo, Krišna užstodavo joms kelią ir prašydavo sumokėti mokestį.
Taigi, Govardhano papėdėse vyksta labai saldūs dieviški žaidimai, līlos. Jei ten nukeliausite, jūsų širdis kaipmat prisipildys džiaugsmo. Hantāyam adrir abalā hari-dāsa-varyo. Šrimati Radhika pasakė: „Kas geriausias sādhu? Giriradžas Govardhanas yra pats geriausias sādhu.“ Kol mes nepriimsime prieglobsčio prie Giriradžo lotosinių pėdų, jokiais kitais būdais negalėsime pasiekti tobulumo. Taigi, kas dieną prisiminkite Giriradžą Govardhaną ir visus saldžius žaidimus, kurie vyksta jo papėdėse.
Pažvelkite į šią Čaitanjos Mahaprabhu dievybę [Tarunės ir Bišmos namuose]. Mano Mahaprabhu labai panašus į šį, skirtumas tik tas, kad šis Mahaprabhu aukštesnis, o mano Mahaprabhu truputį žemesnis. Tačiau veidas atrodo labai panašiai, viskas labai panašu – labai labai graži dievybė. Taip pat čia yra Radha-Raman Bihari Ji, Šrila Gurudevas, Čaitanja Mahaprabhu.
Bišma Prabhu: Maharadžai, visos dievybės yra Jūsų, galite atvažiuoti ir aplankyti jas kada tik norite.
Gurudevas: Praeitais metais mes atlikome Šrilos Gurudevo murti prāṇā–pratiṣṭha ceremoniją. Ir ji [rodo į Taruni didi] labai gerai rūpinasi šiomis dievybėmis. Jos yra labai laimingos, ypač Šri Čaitanja Mahaprabhu ir Šrila Gurudevas. Mano širdį visiškai pavergė Šrila Gurudevas, Čaitanja Mahaprabu ir Radha Raman Biharidži.
Taruni Gopi: Maharadžai, man atrodo, dievybės yra tokios laimingos, nes Jūs čia atvykote.
Gurudevas: Iš tiesų, susirinko tiek daug bhaktų, todėl dievybės ir džiaugiasi.
Bišma Prabhu: Pastarąsias kelias dienas atrodo, jog Gurudevas [Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas] labiau šypsosi.
Gurudevas: Jay Srila Gurudeva Ki Jay! Taigi, rytoj mes išvykstame į Lenkiją, Varšuvą. O dabar, laikas atlikti ārati ir pagerbti prasādą. Taigi, būkite laimingi, tikiuosi, kitais metais vėl jus pamatysiu. Visi atvykite į mūsų Vradža Mandala parikramą, nes Gurudevas Narajana Gosvamis Maharadžas nuolat sakydavo: „Visi turi atvykti į dvi parikramas – Navadvipa ir Vradža Mandala parikramą.“ Visi jūs esate kviečiami.
Gaura Premanande, Hari Hari Bol!
Srila Gurudeva Ki Jay!
Jay Jay Sri Radhe!
