Taigi, Madhvačarja moko mus dvaita-vādos, dualizmo. Ramanudžačarjos mokymas vadinamas viśiṣṭha-dvaita-vāda, Višnu Savmio – śuddha-dvaita-vāda. Sanaka sampradājoje aiškinama dvaita-advaita-vāda. Visi mūsų ācāryos labai aiškiai apibrėžia Vaišnavų mokymą, kuris nugali impersonalizmą, ypač Šankaros mokymą.

 māyāvādam asac-chāstraṁ

pracchannaṁ bauddham ucyate

 (Šri Čaitanja-čaritamrita, Madhja-lila 6.182)

Pats Viešpats Šivadži pasakė deivei Parvati: māyāvādam asac-chāstraṁ – “Māyavāda neparemta jokiais šventraščiais. Tai – užslėptas Budizmas“. Budizmas dar vadinamas nihilizmu, śunya-vāda. Budistai sako, kad viskas kyla iš nieko ir galiausiai į nieką ir vėl įsilies. Kaip tai įmanoma? Viskas iš ko nors atsiranda, tačiau jie sako, kad viskas atsiranda iš nieko ir vėl sugrįžta į nieką. Šitai yra māyavāda, Budizmas, impersonalizmas. Śāstrose aiškinama: māyāvādam asac-chāstraṁ pracchannaṁ bauddham ucyate. Tas mokymas yra impersonalistinis, nihilistinis, śunya-vāda.

Tad kas gi yra māya? Išorinė Viešpaties energija. Dievas turi labai daug įvairių galių, ananta-śakti, kurių pagrindinės yra šios: vidinė, išorinė ir tarpinė. Vidinė vadinama antaraṅga arba cid-śakti, svarūpa-śakti. Pasitelkęs šią śakti Viešpats Krišna kuria dvasinį pasaulį: Vaikunthą, Ajodhją, Dvaraką, Mathurą, Goloka Vrindavaną.

Išorinė energija yra inertiška, vadinama jaḍa arba māya-śakti, kuria kuriamas materialus pasaulis.

Naudodamasis tarpine energija, taṭaṣṭha arba jīva-śakti, Viešpats kuria visas gyvąsias būtybes. Jīvera ‘svarūpa’ haya-kṛṣṇera ‘nitya-dāsa’ kṛṣṇera ‘taṭasthā-śakti’ ‘bhedābheda-prakāśa’. Bheda reiškia skirtumą ir vienovę vienu metu. Pasistenkite suprasti. Mes ir skiriamės nuo Viešpaties, ir nesiskiriame vienu metu. Kokie skirtumai tarp mūsų ir Jo? Jīvos yra labai mažos ir ribotos, Viešpats – didis. Jīvos pavaldžios māyai, Viešpats – jos Valdovas, t.y. māya priklausoma nuo Viešpaties.

Kuo mes su Dievu panašūs? Abheda reiškia „be skirtumų“. Viešpats yra cetana – Sąmoningas, ir visos gyvosios būtybės yra sąmoningos. Šiame materialiame kūne yra ir subtilusis, o už jo – ātma, siela. Siela yra sąmoninga, nes kilusi iš Sąmoningo Viešpaties. Kaip kad kibirkštys ir ugnis. Ugnis gali viską sudeginti, taip pat ir maža kibirkštis, jei susiliečia su kuru, gali viską sunaikinti. Lygiai taip pat ir gyvosios esybės yra tarsi mažos kibirkštėlės. Saulė ir saulės spinduliai… Galima pateikti daug pavyzdžių. Jīvos lyginamos ir su saulės spinduliais, o Dievas yra tarsi saulė. Cetanata. Viešpats yra sat-cid-ānanda, ir jīvos yra sat-cid-ānanda. Ir Dievas, ir sielos yra amžinos ir dvasinės būtybės, sanātana. Tas, kas yra amžinas ir transcendentinis, niekuomet nekinta. Ātma visada išlieka tokia pati.

Aš mėginu paaiškinti, kaip įsigilinti į mūsų mokymą. Jei nežinosite, kas yra māyavāda, nesuprasite, kaip mūsų Gosvamiai, ypač keturių sampradājų ācāryos (Ramanudžačarja, Madhvačarja, Višnu Svamis, Nimbaditja ir kiti), pasipriešino šiam mokymui. Pirmiausia turite suprasti Šankaros filosofiją, māyavādą. Primenu dar kartą, kad māyavādžiai teigia: eko brahma dvitīya nāsty jīva brahmaiva nā paraḥ. Eko brahma – egzistuoja tik Brahmanas. Dvitīya nāsty – ir nieko daugiau. Jīva brahmaiva nā paraḥjīvos, gyvosios būtybės, yra ne kas kita kaip Brahmanas, ir šis materialus pasaulis yra netikras, neegzistuoja.

Kartą Šrila Dživa Gosvamipada paklausė Šankaračarjos: „Ką sakai? Kas tu esi?“ Šankaračarja atsakė: „Aš esu Brahmanas“. „Kaip gali būti Brahmanas? Tu esi jīva“. Šankaračarja ir toliau teigė: „Dabar aš jīva, bet jīva yra niekas, mane tik gaubia iliuzija, todėl dabar galvoju, kad esu jīva, ne Brahmanas“. Dživa Gosvamis ir toliau klausinėjo: “Tuomet ką tu kalbi? Jei viskas, ką matome: medžiai, karvės ir visa kita – yra netikra, vadinasi, ir tai, ką sakai tu, yra netikra”. Juk paprasta logika: jei tu netikras, tai ir viskas, ką sakai, – netikra. Dživa Gosvamis puikiai išmano māyavādžių doktriną ir parodo, kad Šankaros mokymas yra māyavāda, netikras. Niekas.

Grįžkime prie Šri Ramanudžačarjos. Jo mokymas vadinamas viśiṣṭha-advaita-vāda. Viśeṣa ir viśeṣan. Viśeṣa reiškia „daiktavardis“, Viśeṣan – „būdvardis“. Pavyzdžiui, „raudona karvė“. „Raudona“ yra būdvardis, „karvė“ – daiktavardis. Šie du žodžiai yra kartu, jų negalima išskirti. Negalima atskirti karvės nuo jos spalvos, todėl ir sakoma „raudona karvė“. Lygiai taip Šri Ramanudžačarja aiškina viśiṣṭha-advaita-vādą. Viśeṣa ir viśeṣan yukta brahma. Tai reiškia Brahmaną ir Jo śakti. Śakti śaktimatayor abheda – nėra skirtumo tarp śakti ir śaktimāno, galios ir jos savininko. Jie visuomet kartu. Kartas nuo karto śakti keičia savo būseną, todėl yra išreikštoji ir neišreikštoji śakti (mūrta ir amūrta). Śakti, energija, yra visur. Be śakti śaktimānas neturi prasmės. Iš ko atpažįstame ugnį? Iš kaitros ir ugnies gebėjimo deginti. Taip atpažįstame ugnį. Tačiau kartais ugnis mums nematoma, nors ten ir yra. Matote elektros laidą, bet nematote elektros. Vis dėlto jei paliesite tą laidą, pajusite, kad jame yra elektra – ji purtys jūsų kūną.

Taigi, ne visada matome śakti, tačiau ji yra. Śakti śaktimatayor abheda. Śaktimānas be śakti nieko negali. Jei karalius neturi jokios galios ar įtakos, kam tada jis reikalingas? Aš turiu rankas, bet jei su jomis nieko negaliu padaryti, kokia prasmė jas turėti? Jei neturite rankos, galite įsigyti medinę. Daug žmonių neturi kojų, tad užsideda dirbtines. Tačiau tose dirbtinėse kojose nėra jokios galios, śakti. Jos nėra sujungtos su jūsų kūnu. Žmonės, neturintys plaukų, užsideda peruką, tačiau viskas, kas dirbtina, neturi jokios galios, jokios śakti.

Viešpats, Brahmanas, turi galią, ananta-śakti:

viṣṇu-śaktiḥ parā proktā

kṣetra-jñākhyā tathā parā

avidyā-karma-saṁjñānyā

tṛtīyā śaktir iṣyate

(Šri Čaitanja-čaritamrita, Madhja-lila, 6.154)

„Vidinė Aukščiausiojo Viešpaties Višnu galia yra dvasinė – tai patvirtinta śāstrose. Esama dar vienos dvasinės energijos, vadinamos kṣetrajña-śakti – tai gyvoji esybė. Trečioji energija, žinoma kaip materiali ir kurioje dominuoja neišmanymas, apgaubia gyvąją esybę, paverčia ją bedieve ir supančioja karmos saitais.“

Višnu Puranoje šitai aiškinama. Viṣṇu-śaktiḥ parā proktā – Viešpats Višnu Bhagavanas turi nesuskaičiuojamą daugybę galių, tačiau pagrindinės yra trys: parā-śakti, arba cid-śakti; kṣetra-jñākhyā tathā parā, kṣetrajña-śakti yra jīva-śakti; avidyā-karma-saṁjñānyā māyā-śakti. Višnu Puranoje jos labai aiškiai apibūdintos. Tačiau advaita-vādžiai neskaito šių raštų. Jie viską slepia, necituoja šių posmų, nes nori skleisti savo filosofiją, ir net jei cituoja, interpretuoja savaip, kad paremtų advaita-vādos filosofiją. Lygiai kaip vilkas iš tos istorijos su avimi: „Aš turiu tave nužudyti. Oo, tu neužteršei mano vandens? Tuomet tavo tėvas tai padarė“. Avelė atsakė: „Mano tėtis čia niekuomet neateina“. „Oo, jei ne tavo tėtis, tada kas nors, kas atrodo kaip jis, užteršė mano vandenį, todėl tu esi aparādhī, nusikaltėlė“. Ar suprantate šio pasakojimo esmę?

Taigi,

viṣṇu-śaktiḥ parā proktā

kṣetra-jñākhyā tathā parā

avidyā-karma-saṁjñānyā

tṛtīyā śaktir iṣyate

Višnu Puranoje labai aiškiai viskas pasakyta. Viešpats turi śakti. Tačiau impersonalistai sako, kad Dievas neturi jokios śakti. Pasistenkite suprasti. Jie necituoja šių posmų, o jei ir cituoja, naudojasi to vilko metodu: „Jei tu neužteršei vandens, tada tavo tėtis. Jei ne tavo tėtis, tuomet kas nors, kas panašus į tavo tėtį. Todėl turiu tave nubausti“. Tai – spekuliacijos. Puranose viskas pasakyta. Yra daugybė ślokų, kuriomis šlovinamas Viešpaties grožis.

barhāpīḍaṁ naṭa-vara-vapuḥ karṇayoḥ karṇikāraṁ

bibhrad vāsaḥ kanaka-kapiśaṁ vaijayantīṁ ca mālām… (Šrimad-Bhagavatam, 10.21.5)

Viešpats yra labai gražus. Šri Ramanudžačarja irgi citavo šiuos posmus.

Kai Ramanudžačarja buvo mažas, jį priėmė į māyavādžių mokyklą. Jo guru vardas buvo Jadavačarja. Kartą mažasis Ramanudžačarja masažavo savo guru nugarą aliejumi, prieš pat vidurdienio maudynes. Tuomet Jadavačarjos mokiniai paklausė apie bhagavad-tattvą: „Gurudeva, śāstrose radau vieną śloką, kurioje sakoma, kad Viešpaties veidas nepaprastai gražus, o Jo akys primena lotoso žiedlapius, Pundarikakša“.

Dar vienas Viešpaties vardas yra Pundarikakša – pundarīka ir akṣa. Šis vardas reiškia „tas, kurio akys primena lotoso žiedlapius“. Lotoso žiedlapiai rausvi. Toje ślokoje Viešpaties Višnu akys lyginamos su lotoso grožiu. Tačiau impersonalistai netiki, kad Viešpats turi nuostabų pavidalą. 

Jadavačarja paprieštaravo: „O ne, tai negeras paaiškinimas. Iš tiesų Viešpaties akys yra tarsi babuino pasturgalis“. Beždžionės pasturgalis raudonas, todėl Jadavačarja ir davė tokį netikusį palyginimą. Viešpaties akių grožis ir babuino pasturgalis neturi nieko bendra. Toks palyginimas – tikra nesąmonė.

Kai mažasis Ramanudžačarja išgirdo savo mokytojo aiškinimą, pravirko. Jadavačarja paklausė: „Vaike, ko verki?“ Ramanudžačarja atsakė: „Gurudeva, ką jūs kalbate? Kodėl kritikuojate Viešpatį? Visos Vedos, Puranos ir Upanišados, Šrimad-Bhagavatam šlovina Dievą, Jo akių grožį. Jo vardas – Pundarikakša“.

oṁ apavitraḥ pavitro vā

sarvāvasthāṁ gato ‘pi vā

yaḥ smaret puṇḍarīkākṣaṁ

sa bahyābhyantaraḥ śuciḥ

śrī-viṣṇu śrī-viṣṇu śrī-viṣṇu

 „Tiek tyrieji, tiek netyrieji, gyvenantys materialiame pasaulyje, jei atmena lotosaakį Viešpatį, apsivalo tiek iš vidaus, tiek iš išorės.“)

Prieš darydami ką nors turite kartoti šią mantrą. Jei atliekate karminę veiklą, su šia mantra atliksite mantra-snāną. Kai nusiprausiate, taip pat turite ištarti šią mantrą, tai irgi mantra-snāna. Viešpaties Pundarikakšos vardas viską apvalo. Kokios gražios Viešpaties akys. Apie jas kalbama visose Vedose, Puranose, Upanišadose – visur.

[Ramanudžačarja kalbėjo toliau] “Ir jūs teigiate, kad Viešpaties akys kaip beždžionės pasturgalis? Jūs kritikuojate mano Iṣṭadevą (garbinamą dievybę)! Kas jūs per guru?“ Jadavačarja paklausė: „Ar žinai kokią kitą šio posmo reikšmę?“ Ramanudžačarja tarė: „Taip, Gurudeva. Kai pateka saulė, išsiskleidžia lotoso žiedas. Viešpaties akys gražios lyg lotosas“. Kai Ramanudžačarja viską paaiškino, Jadavačarja pamanė: „Kai jis paaugs, sužlugdys mano mokymą. Šankaros filosofija bus sunaikinta“. Impersonalistai žino visus mokymus, tačiau slepia tiesą, nes nori patys įsitvirtinti. Jie taip pat skaito Vedas, Puranas, Upanišadas, tačiau elgiasi kaip tas vilkas – nori skleisti savo pačių mokymą, kaip žudyti.

Jadavačarja mąsto: „,Turiu kaip nors jį nužudyti, kitaip pats būsiu sunaikintas“. Tad Jadavačarja įvairiais būdais bandė nužudyti Ramanudžačarją, bet Viešpats jį visuomet saugojo.

Tad štai, Ramanudžačarjos mokymas vadinamas viśiṣṭhadvaita-vāda. Viešpats yra Vienas, tai tiesa, tačiau Jis turi galią, śakti, ir daugybę savybių. Viśeṣan reiškia „savybės, guṇos“. Kartais pirmiausia pavartojame būdvardį ir tik po jo daiktavardį, kartais atvirkščiai. Galite sakyti „raudona karvė“ arba „karvė yra raudona“, tačiau esmė juk ta pati. „Raudona karvė“ arba „karvė yra raudona“. Lygiai taip pat ir Brahmanas, Bhagavanas yra vienas, tačiau Jis turi daugybę galių, acintya-śakti, ananta-śakti.

Šrila Dživa Gosvamipada savo Sandarbhose paaiškino: (posmas). Viešpats yra vienas, „eko ahaṁ“ – „Aš esu Vienintelis“. Tačiau „Aš esu Vienas“ nereiškia, kad „neturiu jokios galios“. Įsivaizduokite, atvyksta karalius. Tačiau jis juk ne vienas: jį lydi ministrai, kariuomenė. Jei į Indiją atvyktų Amerikos prezidentas, nejau būtų vienas? Ne. Jis atvyktų su krūva asmens sargybinių ir kitais asmenimis. Asmens sargybiniai visuomet saugotų prezidentą, nes teroristai gali jį bet kuriuo metu užpulti.

Šiame materialiame pasaulyje, kai prezidentas kur nors vyksta, niekuomet nėra vienas, ir prieš jo vizitą viskas labai kruopščiai patikrinama, bent keturis, penkis ar net septynis kartus. Visi keliai uždaromi. Galite pamatyti šiuos dalykus. Ir prezidentas visuomet atvyksta su savo palyda.

Lygiai taip pat Bhagavanas nėra vienas. Taip, Vedose jis sako: „eko ahaṁ“ – „Aš Vienas“, tačiau tai reiškia, kad „visos galios yra Manyje“. Prisiminkite, Amerikos prezidentas į Indiją neatvyksta vienas, bet jį lydinčių žmonių vardai neminimi, todėl galvojate: „Tik prezidentas atvyksta“. Tai netiesa. Prezidentas atvyksta su didžiule palyda. Bhagavano „palyda“ – Jo galios. Mūsų vedānta-darśano filosofija viską aiškina dviem būdais: tiesiogiai ir netiesiogiai.

Gaṅgāyām ghoṣā-palli pažodžiui išvertus reiškia “kaimiečiai gyvena Gangoje”, tačiau visi suprantame, kad kaimas ne po Gangos vandeniu, o ant jos krantinės. O sakoma „gaṅgāyām ghoṣā-palli“. Pienininkai, „ghoṣā-palli“, gyvena Gangoje, t.y. jie gyvena prie Gangos, ne pačioje upėje, jie juk ne žuvys (juokiasi). Žuvys gyvena vandenyje, bet mes – žmonės ir galime gyventi tik sausumoje. Tačiau tame sakinyje krantinė nepaminėta, tiesiogiai sakoma „gaṅgāyām ghoṣā-palli“. Pasistenkite suprasti.

Braitonas (JK), 2015.01.28

Tęsinys Vaišnavų mokyklos ir Impersonalizmas (4/5)

Taip pat, visos paskaitos anglų kalba galite pasiklausyti čia: