Jīvos nuo Viešpaties skiriasi penkiais dalykais. Pirmiausia, Viešpats yra didis, Aukščiausiasis, o jīva yra labai maža. Bṛhad ir anu. Viešpats yra Aukščiausiasis Valdovas, jīva – Jam pavaldi (arba vidinei, arba išorinei Jo energijai – māyai): ‘māyādhīśa’ ‘māyā-vaśa’–īśvare-jīve bheda (ČČ Madhja-lila 6.162). Viešpats yra Aukščiausiasis Valdovas, o jīvos yra pavaldžios māyai. Jīver-īśvare-bheda.

Antras skirtumas susijęs su gyvųjų būtybių tarpusavio ryšiais, jīver-bheda. Kiekviena gyvoji būtybė yra individuali, visos jīvos – skirtingos: vienos veikiamos tamo-guṇos (neišmanymo), kitos sattva-guṇos (dorybės), dar kitos – rāja-guṇos (aistros). Vienos jīvos yra labai agresyvios ir geidulingos, kitos – labai ramios. Tokia įvairovė atsiranda dėl skirtingos guṇų tarpusavio sąveikos.  

Be to, materialiame pasaulyje gyvenančios jīvos skiriasi nuo tų, kurios gyvena dvasiniame pasaulyje. Jīvų, gyvenančių dvasinėje tikrovėje, įvairovė labai didelė. Priklausomai nuo jų rasa-vicāros, jīvos tarnauja Viešpačiui su śāntos (neutralia), dāsjos (tarnystės), sakhjos (draugystės), vātsaljos (tėvystės) arba mādhurjos (saldumo, romantikos) nuotaika. Kai kurios turi vyrišką, kai kurios – moterišką pavidalą; taip pat yra ir šiame materialiame pasaulyje.

Trečiasis skirtumas yra tarp sąmoningų ir nesąmoningų būtybių. Jīva yra sąmoninga esybė, o visa, kas nejuda, – nesąmoninga. Kaip pasireiškia sąmonė? Sąmoninga būtybė turi šiuos tris bruožus: jaučia, trokšta ir geba pažinti. Mes jaučiame karštį ir šaltį, tačiau akmuo ar medis – ne. Trokštame: „aš esu alkanas“, „noriu gerti“. Akmuo ar medis nejaučia alkio bei troškulio. Trečia, turime pažinimo galią. Galbūt teko matyti: net maži jūsų namuose pasodinto „pinigų medžio“ daigeliai krypsta į tą pusę, kur šviečia saulė. Matėte ar ne?

Jei pasisodinsite „pinigų medį“, jūsų gyvenime atsiras daug pinigų (visi juokiasi). Todėl šis augalas ir vadinamas „pinigų medžiu“. Tai tiesa – jei pasodinsite „pinigų medį“, būsite turtingi. Jei tas augalas žaliuoja, galvojate, kad jus lanko sėkmės deivė Lakšmi. Tačiau jei jums nesiseka, to augalo lapai pagelsta ir nukrenta. Tikrai, galite patikrinti.

Dabar grįžkime prie temos, aš tik truputį pajuokavau.

Taigi, sąmonė pasireiškia per pojūčius, troškimus ir pažinimą. Sąmoningos būtybės geba pažinti. Yra augalų, kurių lapai susiglaudžia nuo prisilietimo. Śāstrose aiškinama, kad sąmoninga būtybė turi tris savybes: jaučia, trokšta ir pažįsta. Toks yra skirtumas tarp sąmoningų ir nesąmoningų būtybių.

Taip pat yra skirtumas ir tarp pačių nesąmoningų būtybių. Pavyzdžiui, tam, kad pastatytumėte sieną, naudojate plytas. To, kas kitoje sienos pusėje, matyti negalite. Tačiau jei vietoje plytų naudosite stiklą, nors stiklas irgi inertiškas, matysite kitą sienos pusę. Tiek plytos, tiek stiklas yra inertiški, bet vis dėlto skirtingi.

Viešpats irgi yra sąmoninga Būtybė.

Šitaip Madhvačarja nurodė penkis skirtumus, vadinamus pañca-bheda, ir sutriuškino Šankaračarjos mokymą. Jīva niekuomet netaps Brahmanu, kaip kad dalis niekada negali tapti visuma. Dalis visuomet yra dalis. Tai paprasčiausia geometrija. Šrimad Bhagavad-gitoje Krišna labai aiškiai sako: mamaivāṁśo jīva-loke
jīva-bhūtaḥ sanātanaḥ
(BG 15.7) – „Visos gyvosios esybės yra Mano dalelės, anu. Aš Esu Brahmanas.“ Brahmanas yra bṛhad – didis, begalinis, ananta. Vienas Bhagavano vardų yra Ananta, Beribis. Tad kaip įmanoma, kad dalis gali prilygti begalybei? Neįmanoma. Tačiau impersonalistai sako: „Aš esu Brahmanas“. Toks mokymas – ne tobulas, o spekuliatyvinis. Mūsų ācārya Šrila Bhakti Pragjana Kešava Gosvamis Maharadžas sako, kad Šankaros filosofija yra spekuliatyvinė, ne tobula. Śāstros tai įrodo. Tačiau impersonalistai vis tiek sugebėjo paskleisti savo mokymą, todėl Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas pateikė tokį pavyzdį.

Kartą vilkas buvo prie krioklio ir gėrė iš kalnų tekantį vandenį. Staiga [krioklio apačioje] jis pamatė vieną gražią, riebią avį, baltą lyg sniegas, ir pamanė: „Vienaip ar kitaip, bet turiu ją nužudyti ir suėsti“. Iš jo nasrų net seilės ėmė varvėti. Tada vilkas kreipėsi į avį: „Ė, tu, kvaila avie! Kodėl terši mano vandenį?“ Avelė atsakė: „Pone, kaip aš galėjau užteršti vandenį, kurį geriate?“ (Vilkas) „Ė, maža netikėle! Per daug kalbi!“ „Bet pone, kaip gali būti, kad užteršiau jūsų vandenį? Juk jūs esate krioklio viršuje, o aš – apačioje. Vanduo teka iš viršaus žemyn“. Iš fizikos žinote tuos dalykus: vanduo niekuomet neteka iš apačios į viršų. Tačiau vilkas neatlyžo: „Ė! Tau derėtų mažiau kalbėti. Tai aš sakau tiesą“. Avelė visai sutriko: „Pone, kaip tai įmanoma?..“ Vilkas ją pertraukė: „Ė! Ne šiandien. Prieš pusę metų tu užteršei mano vandenį!“ Mažoji avelė atsakė: „Pone, man tik du mėnesiai, tad kaip aš galėjau čia būti prieš pusę metų ir užteršti jūsų vandenį?“ „Ė, kvaile! Tu drįsti man prieštarauti?!“

Visai kaip Ramanudža ācārya nutraukė savo guru mokymą, o impersonalistai, kaip visuomet, ginasi.

Vilkas toliau laikėsi savo: „Ė, kvaile! Tau dabar du mėnesiai? Vadinasi, tavo tėtis čia atėjo ir suteršė mano vandenį!“ „Pone, mano tėtis čia niekuomet neina“. „Tavo tėvas ne? Tai turbūt kas kitas, panašus į tavo tėvą, atėjo čia ir užteršė mano vandenį. Todėl turiu tave suėsti!“ Tada vilkas sučiupo ir suėdė mažąją avelę.

Mūsų ācāryos šitaip paaiškina Šankaros filosofijos pagrindą. „Tai ne tas, tai ne tas, tai ne tas“… Būtent taip jie skleidžia savo mokymą. Impersonalistai teigia, kad jīva yra Brahmanas. Kaip tai įmanoma? Jei jūs bent šiek tiek išmanote sanskritą, žinote, kad žodis „brahmanas“ kilęs iš žodžio „bṛhan-dhātu“. Bṛhan reiškia „didis“. Vedose, Puranose ir Upanišadose pateikiama įrodymų, kad niekas negali prilygti Brahmanui. Kaip galite būti aukščiau už Jį?

Todėl Šrila Bhakti Pragjana Kešava Gosvamis Maharadžas ir sako, kad impersonalizmas yra spekuliatyvinė filosofija.

Braitonas (JK), 2015.01.28

Tęsinys Vaišnavų mokyklos ir Impersonalizmas (3/5)

Visos paskaitos anglų kalba galite pasiklausyti čia: