2017 09 19 vakaras, Ukraina

Originalų paskaitos įrašą rasite:  https://drive.google.com/file/d/0B8S4yOW8kPZwTjVVZjA2QmtuV0U/view?usp=sharing

Putana taip pat bandė pamaitinti Krišną savo krūtų pienu. Anksčiau pasakojau jums, kaip Krišna, būdamas vos šešių dienų kūdikis, nužudė demonę Putaną. Tuo metu Putana negalėjo atitraukti Krišnos nuo savo krūties.Tačiau motinai Jašodai tai pavyko labai paprastai. Ji švelniai pačiupo Krišną kairiąja ranka ir pastatė jį ant žemės, kad išsaugotų verdantį pieną. Krišna labai supyko. Žinote, kartais vaikai tampa tokie užsispyrę: „Kodėl mama neduoda man gerti pieno?“ Toks kūdikio suvokimas, jis supyksta. Lygiai taip pat supyko ir Krišna. Jis pagalvojo: „Gerai,aš atkeršysiu. Pamokysiu savo mamą, nes ji sutrukdė man gerti pieną.“ Kaip tik tuo metu, kai mama Jašoda išskubėjo gelbėti verdančio pieno, mažasis Krišna pačiupo akmenį ir sudaužė sviesto puodynę. Tiksliau sakant, Jis puodynės dugne pramušė mažą skylutę, ir jogurtas išsiliejo ant žemės. 

Krišna labai džiaugėsi matydamas, kaip sviestas bėga iš puodynės. Sviestas pradėjo tekėti žemyn ir pasklido ant grindinio. Besidžiaugdamas Krišna visai nepastebėjo, kad išsitepė ir Jo pėdos. Supratęs, jog gaus barti nuo mamos Jašodos, Jis paspruko į gretimą kambarį. Tačiau bėgdamas Jis paliko ant žemės savo mažyčius pėdsakus. Užėjęs į gretimą kambarį, Krišna pastebėjo ant lubų pakabintą puodynę su šviežiu sviestu. Jis pasilypėjo ant marmurinės grūstuvės ir bandė pasiekti šią kabančią sviesto puodynę. Dalį sviesto Krišna suvalgė, o likutį pradėjo dalinti varnoms ir beždžionėms. Sugrįžusi mama Jašoda pastebėjo, kad Krišnos nėra, o jogurto puodynė sudaužyta. Ji pagalvojo: „Kodėl mano mažylis taip pasielgė? Ką dabar daryti?“ Galiausiai, ji nusprendė pamokyti Krišną. Ji paėmė ploną rykštę ir išskubėjo ieškoti Krišnos. Kaip tik tuo metu Krišna maitino varnas ir beždžiones, tačiau vos mama Jašoda įžengė į kambarį, visi gyvūnai išsilakstė.

Krišna suprato, kad mama Jašoda stovi Jam už nugaros. Jis yra labai protingas, tad greitai nušoko nuo grūstuvės, išskubėjo laukan ir pradėjo bėgti Vrindavano keliu. Mama Jašoda pagalvojo: „Vis tiek, aš privalau nubausti Krišną“, ir pradėjo jį vytis.

namāmīśvaraḿ sac-cid-ānanda-rūpaḿ 
lasat-kuṇḍalaḿ gokule bhrājamanam 
yaśodā-bhiyolūkhalād dhāvamānaḿ 
parāmṛṣṭam atyantato drutya gopyā 

Aš garbinu Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, kurio pavidalas yra amžinas, kupinas palaimos ir žinojimo. Makara (žuvies) formos auskarai supasi Jo ausyse, o Jis Pats spindi skaisčiausiai visoje Gokuloje. Baimindamasis mamos Jašodos Jis bėgo tolyn nuo grūstuvės, tačiau buvo sugautas iš užnugario. (Šri Damodaraštakam, 1)

rudantaḿ muhur netra-yugmaḿ mṛjantam 
karāmbhoja-yugmena sātańka-netram 
muhuḥ śvāsa-kampa-trirekhāńka-kaṇṭha- 
sthita-graivaḿ dāmodaraḿ bhakti-baddham 

Kūkčiodamas, Jis trina akis Savo lotosinėmis rankomis. Jo akys pripildytos baimės. Jo tankus kvėpavimas priverčia perlus ir kitus papuošalus, puošiančius Jo trimis grakščiomis linijomis išvagotą kaklą, kratytis. (Lenkiuosi) šiam Damodarai, kurį supančiojo Jo mamos vatsalja-bhakti. (Šri Damodaraštakam, 2)

Satjavrata Munis šlovina šią lilą „Damodaraštakoje“. Tai vadinama dam-bandhan-lila. Mama Jašoda apjuosė Krišnos liemenį plona virvele. Taigi Krišna bėga, o mama Jašoda Jį vejasi. Tačiau mama Jašoda bėgo greičiau nei Krišna ir pagavusi Jį norėjo nubausti. Tuomet Krišna pradėjo verkti.

Galiausiai, mama Jašoda surišo Krišną maža virvele. Kodėl aš pasakoju šią istoriją? Galime matyti, jog išoriškai Krišna nepatenkintas mamos Jašodos elgesiu. Krišna gėrė pieną iš mamos Jašodos krūties, o ši Jį sustabdė. Dėl šios priežasties Krišna tapo nepatenkintas. Taigi, kaip galime įrodyti, jog šie veiksmai yra bhakti? Kaip buvo minėta ankščiau, bhakti yra tai, kas palanku Krišnai ir Jį pamalonina. Tačiau Krišna buvo nepatenkintas mamos Jašodos elgesiu. Kaip įrodyti, kad tai bhakti? Suprantate? Tik tie veiksmai, kurie yra palankūs Krišnai ir suteikia Jam malonumą, yra laikomi bhakti. Bhakti reiškia anukulena-krsna-anu-silanam. Veikla, kuri yra atliekama išskirtinai Krišnos malonumui, yra vadinama bhakti. Tai reiškia, kad Krišna turi būti patenkintas, tačiau Jis nebuvo patenkintas mamos Jašodos elgesiu. Tuomet, kaip galime teigti, jog tai yra bhakti? Šie veiksmai bhakti ar ne?

Yra ir kita istorija apie tai, kaip Krišna įžengė į Kamsos areną. Ar žinote šį pasakojimą? Akrūra atgabeno Krišną ir Balaramą iš Vrindavano į Mathurą. O Kamsa vis galvojo, kaip nužudyti Krišną. Kamsa buvo sumanęs, jog kai tik Krišna su Balarama įžengs į ringą, juos tuoj pat nužudys jo palydovai. Tad pirmiausia jis prigirdė dramblius alkoholiu, tam, kad jie apkvaistų. Taigi, toks buvo Kamsos planas: kai tik Krišna su Balarama įeis į areną, juos turi užpulti apkvaitę drambliai. Tačiau Krišna ir Balarama yra labai mokyti, jie labai greitai nužudė dramblius. Krišna labai lengvai ištraukė vieno dramblio iltį ir užsidėjo ant peties. Visi ėmė klausinėti: „Krišna, kodėl Tu paėmei šią iltį?“,o Krišna atsakė: „Tai dovana Mano dėdei Kamsai.“

Iš tiesų, tokia yra Vedų kultūra. Jei lankote gimines, negalite pasirodyti tuščiomis. Juolab, dramblio iltys yra labai brangios, todėl Krišna nusprendė jas padovanoti Kamsai. Auksas ar kiti brangieji metalai negali lygintis su šia dovana. Todėl Krišna ir Balarama pasiėmė dramblio iltis, norėdami įteikti jas savo dėdei. 

Kamsa buvo suplanavęs, kad jei broliai sugebės nugalėti dramblius, jis atsiųsiąs du kovotojus: Čamura ir Muštiką. Jie buvo labai stiprūs priešininkai ir pakvietė Krišną ir Balaramą kovai. Krišna ir Balarama pagalvojo: „Gerai, puiku.“ Taigi, Krišna stojo į kovą su Čamura, o Balarama su Muštika. Iš tiesų, Krišna buvo labai patenkintas šiomis grumtynėmis. Galime pamanyti: „Galbūt tai bhakti?“ Juk toks yra bhakti apibrėžimas: siekti, kad Krišna būtų patenkintas. Tačiau, šiuo atveju, tai nėra bhakti. Kodėl? Nors Krišna ir patenkintas grumtynėmis, Čamuros ir Muštikos tikslas yra nužudyti Krišną (angl. over-extention rule). Dėl šios priežasties, tokia veikla negali būti laikoma bhakti. Ir nors Krišna nebuvo patenkintas, kai mama Jašoda sutrukdė Jam gerti pieną, jos veiksmai yra bhakti (angl. under-extention rule). 

Kodėl? Viskas, ką daro mama Jašoda, skirta Krišnos malonumui. Ji sutrukdė Krišnai gerti pieną dėl Jo paties malonumo. Ji mąsto: „Dabar Krišna geria mano pieną, tačiau po kelių minučių Jis prašys pamaitinti Jį pieno produktais. Tad jei neišsaugosiu verdančio pieno, kaip gi išpildysiu šiuos Krišnos troškimus?“ Taigi, diskutuodami apie bhakti, turime aptarti dar du dalykus: krsnarte-akhila-cesta-parayan ir krsnarte-akhila-bhoga-tyag. 

Krsnarte-akhila-cesta-parayan reiškia veiklą, kuri yra atliekama išskirtinai Krišnos malonumui, o krsnarte-akhila-bhoga-tyag reiškia, jog turime visko atsisakyti tam, kad Krišna būtų patenkintas. Mūsų Višvanatha Čakravarti Pada aiškina, kas yra tyra bhakti:

anyābhilāṣitā-śūnyaṁ 

jñāna-karmādy-anāvṛtam 

ānukūlyena kṛṣṇānu- 

śīlanaṁ bhaktir uttamā (Bhakti-rasamrita-sindhu, 1.1.11, Šrila Rūpa Gosvamis) 

Uttama-bhakti, tyra atsidavimo tarnystė, reiškia veiklą, kuri atliekama išskirtinai Krišnos malonumui ir Jo naudai. Tai yra nepertraukiama tarnystės Krišnai srovė, kuri atliekama pasitelkiant kūną, protą ir kalbą ir išreiškiant įvairias dvasines emocijas (bhavas). Šios veiklos neužgožia gjana, karma, mistinės jogos praktika ar atsižadėjimas; ji yra visiškai laisva nuo visų troškimų, išskyrus vieną siekį patenkinti Šri Krišną.

Atlikdami tyrą meilės tarnystę Šri Krišnai, turite pasinerti į tam tikrus dvasinius jausmus, bhavas. Jei neturite šios dvasinės nuotaikos, Krišna nepriims jūsų tarnystės. Viešpats priima jūsų dvasinius jausmus, dėl to vienas iš Jo vardų yra bhava-grahi-janardana. Tai labai svarbu. Taigi, toks yra bhakti apibrėžimas: anyābhilāṣitā-śūnyaṁ / jñāna-karmādy-anāvṛtamAnukulya-mayi-cesta, tai veikla, skirta Krišnos malonumui, be to, mūsų širdis turi būti laisva nuo karmos, gjanos, jogos ir tapasjos. Iš pat pradžių, sadhakai reikalingas šventraščių išmanymas. Egzistuoja trijų tipų žinios: (1) tat-padartha-jnana, (2) tvam-padartha-jnana ir (3) jiva-brahma-aikya-jnana

Tad-padartha-jgana – tai žinios apie Viešpatį. Mes turime studijuoti šastras ir suvokti, kas yra Aukščiausiasis Dievo asmuo, svayam-bhagavan. Egzistuoja Brahma, Višnu ir Šiva, tačiau kuris iš jų viršiausias? Žmonės galvoja, jog šie trys pusdieviai lygiaverčiai, bet tai netiesa. Iš tiesų, Brahma ir Šiva yra Viešpaties Višnu tarnai. Višnu yra Viešpats, o Aukščiausiasis Dievo asmuo yra vrajendra-nandana-syamasundara-krsna. Rama, Narasimha ir kiti yra Viešpaties Krišnos inkarnacijos. Todėl sadhaka turi išmanyti šastrą. Jei neišmanote šventraščių, negalėsite tinkamai atlikti bhadžanos ir sadhanos. 

Taigi, kaip jau minėjau, pirmasis žinių tipas yra tat-padartha-jnana. Tai žinios apie bhagavaną. Egzistuoja trys Viešpaties aspektai: brahma, paramatma ir bhagavanas. Brahma yra Viešpaties švytėjimas, paramatma – tai Aukščiausioji Siela, kuri glūdi visų gyvų būtybių širdyse, o kas yra bhagavanas? Iš kur žinote, kas yra bhagavanas? Jei pasakysiu jums: „Tu esi bhagavanas„, ar tai bus tiesa? Iš tiesų, tai asmenybė, kuriai priklauso visos šešios gausą ir galią reiškiančios ypatybės. 

aiśvaryasya samagrasya vīryasya yaśasaḥ śriyaḥ

jñāna-vairāgyayoś caiva ṣaṇṇāṁ bhagam itīṅganā

 

Bhagavanas yra tas, kuriam visiškai priklauso šios šešios galybę ir gausą reiškiančios ypatybės: grožis, šlovė, turtai, stiprybė, žinios ir atsižadėjimas – visos šios savybės (visiškai, nerbotai) priklauso Šri Krišnai. (Višnu Purana 6.5.47)

Taigi, bhagavanas yra tas, kuriam priklauso šios šešios savybės. Jam priklauso visas grožis, amžina jaunystė, žinios, Jis yra viršiausias valdovas ir kontroliuoja netgi Brahmą ir Šivą. Jam pavaldi šlovė, geras vardas ir reputacija, ir taip pat, Jis yra pats gražiausias. Suprantate? Sąlygotųjų sielų kūnas gali būti gražus, tačiau po kelerių metų pasensta. Tuo tarpu, Viešpaties pavidalas yra amžinai jaunas, nava-yauvanam-ca. Galite nusifotografuoti, kai jums 18 metų, ir tuomet padaryti dar vieną nuotrauką, kai jums bus 81, tada palyginsite. Kam iš čia esančių yra 18 metų? Pasidarykite nuotrauką ir pažvelkite į ją, kai jums bus 81, negalėsite savęs atpažinti. Tačiau bhagavano pavidalas yra amžinai jaunas ir niekuomet nesensta, tai šri (grožis). 

Gjana reiškia, jog Viešpats yra visų žinių, Vedų, Puranų ir Upanišadų įsikūnijimas. Vairagja – tai atsižadėjimas, bhagavanas yra pilnai atsižadėjęs. Taigi, Brahma ir Šiva nėra bhagavanas, kas jis iš tiesų? Krišna, vrajendra-nandana-syama-sundara. 

Šrimad Bhagavatam pateikia įrodymus: ete cāṁśa-kalāḥ puṁsaḥ kṛṣṇas tu bhagavān svayam. Viešpats Rama, Narasimha yra avatarai, tuo tarpu, Krišna – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Taigi, vadinama tadpadarthajnana: visų pirma, turime išmanyti šventraščius, šastras. Ar pamenate, koks antrasis žinių tipas?  Ką tik minėjau, tai – tvam-padartha-jnana, žinios apie sielą. Kas yra siela? Siela yra Viešpaties dalelė.

mamaivāṁśo jīva-loke

jīva-bhūtaḥ sanātanaḥ

manaḥ-ṣaṣṭhānīndriyāṇi

prakṛti-sthāni karṣati

Visos gyvosios būtybės yra Mano amžinos dalelės. Būdamos sąlygotos, jos yra veikiamos šešių juslių, taarp jų ir proto. (Bhagavad-gita, 15.7)

Bhagavad-gitoje Krišna teigia: mamaivāṁśo jīva-loke/jīva-bhūtaḥ sanātanaḥ – „O Ardžuna, visos gyvosios būtybės yra Mano amžinos, dvasinės dalelės.“ Taigi, Viešpats yra viršiausia gyvoji būtybė, brhad-caitanya, tuo tarpu sielos – anu-caitanya, mažos sąmoningos dalelės. Sat-cit-ānanda. Lygiai taip pat, kaip ugnis ir ugnies kibirkštys. Palyginkite, Dievas yra didis lyg ugnis, o siela – mažytė, lyg ugnies kibirkštėlė. Kai siela egzistuoja šiame kūne, jis funkcionuoja, tačiau kai siela palieka kūną, jis tampa bevertis ir neveiklus. Dabar mes miegame, valgome, kalbame, užsiimame įvairiausia veikla. Tačiau, kai siela palieka kūną, jis praranda gyvastį. Kodėl apie tai kalbu? Mes turime išmanyti mokslą apie sielą. 

Trečiasis žinių tipas, tai jiva-brahma-aikya-jnana, žinios apie sielos vienovę su beasmeniu brahmanu. Šias žinias turime pašalinti iš savo širdies ir visiškai atmesti. Tai yra advaita-vada. Dėl to, tyros bhakti apibrėžime yra teigiama: jñāna-karmādy-anāvṛtam, mūsų širdis turi būti laisva nuo gjanos, karmos, jogos ir tapasjos. Ir vis dėl to, pačioje pradžioje mes galime užsiimti įvairia veikla. Tačiau visa tai, ką darome, turime pasiūlyti Krišnai. Taip teigiama šventuosiuose raštuose. 

 


Hare Kṛṣṇa Hare Kṛṣṇa

Kṛṣṇa Kṛṣṇa Hare Hare

Hare Rāma Hare Rāma

Rāma Rāma Hare Hare