2017 09 19 vakaras, Ukraina

Originalų paskaitos įrašą galite rasti: https://drive.google.com/file/d/0B8S4yOW8kPZwTjVVZjA2QmtuV0U/view?usp=sharing

 

Taigi, šiandien yra paskutinė programa ir aš esu labai laimingas būdamas čia. Matau, jog jūs esate labai entuziastingi Krišnos Sąmonėje. Šrila Rūpa Gosvamipada savo „Pamokymų nektare“ („Šri Upadešamritoje) teigia:

 

utsāhān niścayād dhairyāt

tat-tat-karma-pravartanāt

saṅga-tyāgāt sato vṛtteḥ

ṣaḍbhir bhaktiḥ prasidhyati

 

(1) Entuziazmas (atliekant bhakti sādhanos praktiką), (2) tvirtas tikėjimas ir ryžtas, (3) kantrybė, (4) užsiėmimas veikla, kuri skatina bhakti, (5) prastos draugijos atsisakymas, (5) tyro sādhu elgsena – šios šešios savybės puoselėja bhakti ir padeda ją pasiekti. (Šri Upadešamrita 3)

Visuomet su entuziazmu praktikuokite atsidavimo tarnystę Viešpačiui. Niścayāt – turite tvirtai tikėti, jog atlikdami bhajaną ir sādhaną netrukus pasieksite aukščiausiąjį tikslą. Visada nešiokitės šią nuostatą savo širdyje. Dhairyāt reiškia, jog turite išlikti kantrūs. Praktikuodami bhakti susidursite su įvairiausiais sunkumais, taigi turite išsiugdyti kantrybę. Tat-tat-karma-pravartanāt – taip pat, turite laikytis šventraščių nustatytų taisyklių ir stengtis praktikuoti atsidavimo tarnystę taip, kaip tai darė mūsų ankstesnieji ācāryos. Saṅga-tyāgāt – labai svarbu atsisakyti prastos draugijos, asat sagos. Sato vṛtteḥ reiškia sādhu vṛti– turite sekti mūsų ankstesniųjų dvasinių mokytojų pėdomis, atlikti bhajaną ir sādhaną taip kaip Šri Rūpa, Sanatana ir Raghunatha dasa goswāmiai. Jei norite pasiekti tobulumą atsidavimo tarnystėje, turite kiekvieną dieną skaityti ir cituoti Šri Upadešamritą.

Kiekvieną dieną, anksti ryte, turite skaityti Šri Upadešamritos posmus.

vāco vegaṁ manasaḥ krodha-vegaṁ

jihvā-vegam udaropastha-vegam

etān vegān yo viṣaheta dhīrah

sarvām apīmāṁ pṛthivīṃ sa śiṣyāt

Ištvermingas, susitvardęs žmogus, pajėgiantis sutramdyti norą kalbėti, nerimstantį protą, pyktį, liežuvio ir skrandžio įgeidžius bei lyties organų geidulius, gali mokyti visą pasaulį. Kitaip sakant, visi žmonės gali tapti jo mokiniais. (Šri Upadešamrita 1)

 ātyahāraḥ prayāsaś ca

prajalpo niyamāgrahah

jana-saṅgaś ca laulyaṁ ca

ṣaḍbhir bhaktir vinaśyati

Bhakti naikina šešios ydos: 1) persivalgymas ir kaupimas, 2) siekiai, kurie prieštarauja bhakti, 3) beprasmiai pasaulietiški pašnekesiai, 4) svarbiausių priesaikų nevykdymas arba aklas, fanatiškas antrinių priesakų vykdymas, 5) bendravimas su žmonėmis, nusiteikusiais prieš bhakti, 6) godumas ir neramus, nieko vertoms mintims linkęs pritarti protas. (Šri Upadešamrita 2)

utsāhān niścayād dhairyāt

tat-tat-karma-pravartanāt

saṅga-tyāgāt sato-vṛtteḥ

ṣaḍbhir bhaktiḥ prasidhyati

(1) Entuziazmas (atliekant bhakti sādhanos praktiką), (2) tvirtas tikėjimas ir ryžtas, (3) kantrybė, (4) užsiėmimas veikla, kuri skatina bhakti, (5) prastos draugijos atsisakymas, (5) tyro sādhu elgsena šios šešios savybės puoselėja bhakti ir padeda ją pasiekti. (Šri Upadešamrita 3)

Taigi, tokiu būdu turite tobulinti savo bhajaną ir sādhaną bei kiekvieną dieną skaityti Bhagavad Gitą. Tai yra labai svarbu. Jei nestudijuosite Bhagavad Gitos, negalėsite tobulėti dvasiniame kelyje. Ir tuomet, kai pažinsite Bhagavad Gitą, galite pereiti prie Šrimad Bhagavatam studijų. Mūsų raštuose teigiama, jog pasibaigus Bhagavad Gitai prasideda Šrimad Bhagavatam. Šrimad Bhagavad Gitoje aiškinama, kaip visiškai atsiduoti Viešpačiui Krišnai, tai vadinama śaraṇāgati – atsidavimu.

 sarva-dharmān parityajya

mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja

ahaṁ tvāṁ sarva-pāpebhyo

mokṣayiṣyāmi mā śucaḥ

 Atmesk visų atmainų religijas ir tiesiog atsiduoki Man. Aš išgelbėsiu tave nuo atoveikio už visas nuodėmes. Nesibaimink. (Bhagavad Gita, 18.66)

Krišna sako Ardžunai: „O Ardžuna, palik visas savo pareigas ir tiesiog atsiduoki Man“. Gali pasirodyti, jog jei atsisakysite visų savo pareigų ir tiesiog atsiduosite Krišnai, keliausite į pragarą, tačiau Viešpats teigia: „Aš esu Bhagavānas, pažadu, jog išvaduosiu tave iš materialios egzistencijos vandenyno.“

Tuomet, pasiekę śaraṇāgati pakopą, galime patekti į Šrimad Bhagavatam karalystę. Šrimad Bhagavatam dovanoja mums slaptingą žinojimą – premą bhakti – ir atskleidžia, kaip galime užmegzti santykius su Krišna ir Jam tarnauti. Tai reiškia, jog Šrimad Bhagavatam apibūdina tyros meilės Krišnai praktiką – śuddhą-bhakti. Koks yra tyros bhakti apibrėžimas? Ar kas žinote?

anyābhilāṣitā-śūnyaṁ

jñāna-karmādy-anāvṛtam

ānukūlyena kṛṣṇānu-

śīlanaṁ bhaktir uttamā

Tyra atsidavimo tarnystė vykdoma atsisakius visų materialių troškimų, monistinės filosofijos ir karminės veiklos. Viešpaties tarnas turėtų užsiimti veikla, kuri palanki Krišnai, ir elgtis taip, kaip Jis trokšta. (Čaitanja-čaritamrita; Madhja 19.167)

Ar žinote šio posmo reikšmę? Veikla, kuri atliekama išskirtinai Krišnos malonumui, yra vadinama tyra bhakti. Ši atsidavimo tarnystė yra nepertraukiama – visai kaip tekanti medaus srovė, kuri suformuoja vientisą liniją. Lygiai taip pat, jūsų atsidavimo tarnystė Viešpačiui turi būti pastovi. Jūsų širdis turi būti laisva nuo karmos, jñānos, yogos ir tapasyos. Jūs turite išsilaisvinti nuo visų nepageidautinų dalykų, tai vadinama anyābhilāṣitā-śūnyaṁ.

Taigi, toks yra śuddha-bhakti apibrėžimas. Tačiau, kartais nutinka taip, jog išoriškai Krišna patenkintas, ir vis dėl to, tai nėra bhakti. Arba, Jis yra nepatenkintas tam tikrais veiksmais, tačiau šie veiksmai laikomi tyra atsidavimo tarnyste.

Tai reiškia, jog praktikuodami śuddhą-bhakti turite atsižvelgti, ar Krišna yra patenkintas jūsų tarnyste, ar ne. Iš tiesų, veikla gali būti išskiriama į du tipus. Pirmasis vadinamas anukulya mayi ceṣta – tai veikla, atliekama išskirtinai Krišnos džiaugsmui. Antrasis, tai veiksmų, kurie yra nepalankūs Krišnai, atsisakymas. Kaip jau minėjau, kartais Krišna gali būti nepatenkintas jūsų tarnyste, tačiau tai yra bhakti.

Višvanatha Čakravartipada apibrėžia du dalykus: vyāpti-doṣa ir ativyapti-doṣa. Pavyzdžiui, mama Jašoda bara Krišną. Kodėl? Vakar apie tai kalbėjau. Krišna padarė du įžeidimus: sudaužė puodynę sviesto ir išdalino jį varnoms ir beždžionėms. Kyla klausimas, kodėl Krišna sudaužė sviesto puodynę. Šrila Šukadeva Gosvamipada labai gražiai aprašo šiuos žaidimus, ir kas juos skaitys, galės suprasti.

 

 

Vieną ankstų rytą mama Jašoda atsikėlė ir nuėjo plakti jogurto, norėdama pagaminti sviesto Krišnai. Tuo metu Krišna pabudo. Mama Jašoda buvo visiškai pasinėrusi į savo darbą ir prisiminimus apie Krišną.

 govinda dāmodara mādhaveti

hey krishna hey yadav hey saketi

govinda damodara madhaveti…

Mama Jašoda pasakė visoms savo tarnaitėms: „Šiandieną aš savo sūnui gaminsiu sviestą, tad galite grįžti namo ir užsiimti kasdieniais darbais.“ Kodėl? Kiekvieną dieną tarnaitės, gopės ir kaimynai skundėsi mamai Jašodai, kad Krišna ateina į jų namus ir kelia sumaištį. Kasdien Krišna įsėlina į gopių namus, sudaužo puodynes su pasukomis, geria pieną, vagia sviestą… Ir ne tik tai, kartais Krišna žnaibydavo miegančius gopių kūdikius.

Taigi, tokia įvykių eiga: gopė pradeda melžti karvę, o Krišna tuo metu įsėlina į jos namus ir pradeda žnaibyti miegantį kūdikį. Mažyliui pradėjus verkti, mama viską metusi bėga jo raminti, o tuo metu Krišna išgeria visą be priežiūros paliktą pieną. Kartais Krišna užeina į gopių namus ir vagia sviestą, kurį vėliau suvalgo arba išdalina beždžionėms… O patekęs į Vradžavasių namus ir neradęs šviežio sviesto, Krišna supyksta ir pradeda šlapintis bei tuštintis. Koks jis išdykęs. Dėl to vyresnės gopės kiekvieną dieną ir ateidavo skųstis mamai Jašodai. Mama Jašoda pradėjo galvoti: „Galbūt mano tarnaitės nesirūpina Krišna ir nepamaitina jo šviežiu sviestu. Šiandieną pati pagaminsiu Krišnai šviežio sviesto ir pieno.“  

Taigi, ankstų rytą, išsimaudžiusi ir apsirengusi naujais, gražiais drabužiais mama Jašoda pradėjo gaminti Krišnai šviežią sviestą. Tuo metu Krišna pabudo, išlipo iš savo lovytės ir nuėjo pas mamą Jašodą. Mama Jašoda darbavosi visiškai panirusi į saldžias Krišnos līlas. Šrila Šukadeva Gosvamis atskleidžia, jog mama Jašoda plakė jogurtą ir dainavo labai saldžią giesmę apie Krišnos vaikystės žaidimus. Taigi, mama Jašoda gamino jogurtą ir kaip kiekviena Vradžos gopė buvo prisidengusi galvą skraiste. Mažasis Krišna priėjo prie mamos Jašodos ir pradėjo kviesti: „Mama, maa…“, tačiau mama Jašoda buvo taip panirusi į meditaciją, jog nekreipė į Krišną jokio dėmesio.

Taigi, Krišna savo kaire rankyte įsikibo į mamos Jašodos kasą, o dešine į pagalį, skirtą sviestui mušti. Pagalys sustojo. Mama Jašoda nustebo, kodėl viskas staiga sustojo, ir pasisukusi pamatė savo mažąjį Krišną. Jos širdis visiškai apsalo. Pasodinusi mažąjį Krišną ant kelių mama Jašoda pradėjo maitinti jį savo krūtų pienu. Kaip tik tuo metu prikaistuvyje virė pienas. Iš tiesų, dvasiniame pasaulyje, Vrindavane, kitaip nei mūsų materialioje plotmėje, viskas yra sąmoninga. Tad pienas galvoja: „Pienas, kurį Krišna geria iš mamos Jašodos krūtinės, niekuomet nesibaigs.“ Iš kur atkeliauja pienas? Pienas randasi iš pieno vandenyno. O Krišnos pilvas taip pat begalinis, ananta. Juk Krišna yra su niekuo nesulyginamas. Net jei Krišna gertų mamos Jašodos pieną visą amžinybę, šis niekada nesibaigtų. Krišnos pilvukas yra begalinis, o mamos Jašodos pienas taip pat niekuomet nesibaigia.

Dėl to, verdantis pienas susimąstė: „O, mano gyvenimas beprasmis, aš negaliu patarnauti Krišnai. Taigi, jeigu negaliu Jam patarnauti, geriau jau nusižudysiu“. Tuomet pienas pradėjo kilti ir bėgti pro puodo kraštus. Kokia šio įvykio prasmė? Iš tiesų, tai pamokymas. Sādhaka turėtų susimąstyti: „Jei aš neatlieku bhajanos ir sādhanos Krišnai, ko vertas mano gyvenimas?“ Narotama dasa Thakura teigia tą patį: „Kodėl aš tebegyvenu šiame kūne? Kokią laimę aš galiu patirti, jei neatlieku bhajanos ir sādhanos Krišnos malonumui?“

Lygiai taip pat, pienas mąstė, jog be tarnystės Krišnai jo gyvenimas yra beprasmis. Taigi, pienas pradėjo virti ir tekėti per puodo kraštus į ugnį. Tai pastebėjusi,mama Jašoda pagalvojo: „Turiu suteikti šiam pienui galimybę patarnauti Krišnai“.  Ji susimąstė: „Tai tiesa, dabar Krišna geria mano krūtų pieną, tačiau po kelių valandų jis prašys, jog pamaitinčiau jį pieno produktais: sviestu, panyru… Ką tuomet aš jam duosiu?“ Mama Jašoda nusprendė išsaugoti pieną vardan tarnystės Krišnai. Taigi, ji atitraukė Krišną nuo savo krūtinės kaire ranka ir pastatė jį ant aslos.

Tęsinys kitame įraše.