Ištrauka iš paskaitos Amerikoje. 2018 12 21

Jei nuvažiuotumėte į Indiją, pamatytumėte, jog ten niekas nesirūpina gatvės šunimis, jie gyvena gatvėje. Ar buvote Indijoje? Ten labai daug gatvės šunų, panašiai kaip ir Brazilijoje ― gatvės šunys bėgioja šen bei ten.

Kartą gyveno trys labai vienas į kitą panašūs gatvės šunys: tokio pat dydžio, spalvos. Vieną dieną jie susitiko parke ir pradėjo kalbėtis: „Klausyk, šiais laikais mūsų šalyje krizė, žmonės pavalgę nebeišmeta maisto likučių. Jie valgo, tačiau visiškai ištuština savo lėkštę ir nieko nepalieka mums“.

Vakariečiams galbūt sunku tai suprasti, tačiau Indijoje žmonės pavalgę išmeta savo lėkštę su maisto liekanomis bet kur gatvėje. Tada atbėgę šunys visa tai suėda. Tuo tarpu vakariečiai pavalgę savo lėkštę padeda į tam tinkamą vietą. Taigi, šie gatvės šunys diskutavo tarpusavyje: „Žmonės valgo, tačiau nieko nepalieka mums, kaip mes šitaip išgyvensime?“ Šitaip besišnekučiuodami jie pastebėjo, jog šalia esančiame parke vienas labai turtingas žmogus surengė savo dukters vestuvių ceremoniją. Ten buvo įvairiausių vaišių… Ką reiškia indiška vestuvių ceremonija? Tai didelė šventė: daugybė maisto, prasādo. Tačiau galioja labai griežta tvarka: joks pašalinis asmuo negali ten patekti, įeiti gali tik tie, kurie pakviesti. Jei šeimininkai asmeniškai pakviečia ir svečias turi kvietimą, jį parodžius apsauginiui, asmuo įleidžiamas į aptvertą šventės teritoriją.

Taigi, ore padvelkė nuostabus basmati ryžių aromatas (Indijoje taip pat yra daugybė įvairiausių saldumynų: laddu, kačiori.. ) Šunys pastebėjo: „Jei net paprasti žmonės negali ten užeiti, tai kaip ten pateksime mes? Neįmanoma“. Tuomet vienas iš jų tarė: „Galim pabandyti, kodėl gi ne?“ Kaip minėjau, šventės teritorija buvo aptverta medžiaginiu audeklu ― ne taip paprasta patekti vidun. Šunys pradėjo šniukštinėti aplink, ir staiga vienas iš jų pamatė mažą skylutę užtvaros kampe. Tada vienas iš šunų įkišo savo snukį į ertmę ir pradėjo judinti galvą, šitaip praplėsdamas skylę. Jis pasakė savo draugams: „Jūs pasilikite čia, o aš einu patikrinti“ ir įšoko vidun.

Žinote, net sunku įsivaizduoti, kokia didelė ir prabangi šventė yra surengiama, kai Indijoje išteka dukra. Tiesiog nuostabi. Suprantate? Daugybė vaišių: laddu, kačiori, viskas sudėta į atskirus padėklus, gražiai išpuošta, žmonės atėję patys pasiima lėkštę ir prisideda, ko tik širdis geidžia. Taip pat, ten yra trys skirtingos patalpos: svečių kambarys, VIP kambarys ir dar vienas labai aukšto rango asmenų kambarys. Žmonės leidžia laiką skirtinguose kambariuose priklausomai nuo savo padėties. Ant durų yra užrašai, pavyzdžiui: „Tik svečiams“. Ne visi gali patekti į tam tikrą patalpą ― vienur patenkama tik su raudona kortele, kitur su žalia ar geltona.

Kai pirmasis šuo pateko į vestuvių šventės teritoriją, negalėjo susivaldyti, jam pradėjo varvėti seilės. Bėgiodamas šen bei ten ir matydamas tiek daug nuostabių saldumynų, šuo sustojo prie vieno padėklo ir jau norėjo pradėti ragauti. Tai pastebėjo apsaugos darbuotojas: „Ei, ką čia darai?“ Apsauginis pagriebė lazdą ir skaudžiai primušė šunį. Mušamas šuo gailiai inkštė: „Kiau, kiau, kiau“. Ką reiškia šis inkštimas? „Nemušk, nemušk manęs“. Tada šuo išbėgo lauk pro tą pačią skylę.

Jam grįžus draugai jo paklausė: „Ei, mano drauge, kaip pavalgei?“ Šuo atsakė: „O, labai gerai. Taip nuostabiai… Tik patekau ten ir jie man davė tokių nuostabių dalykų…“ Iš tiesų, šis sakinys turi dvi reikšmes. Viena jų ― tai, jog apsauga primušė šunį. Kita vertus, iš šių žodžių galima suprasti, jog ten jį labai gerai pamaitino. Tai išgirdęs, antrasis šuo pasakė: „Gerai, dabar aš eisiu“. „Eik eik, kodėl gi ne“, ― atsakė pirmasis.

Taigi, antrasis šuo įlindo pro tą pačią skylę. Jis galvoja: „Mano draugas ėjo į svečių kambarį, tad aš pabandysiu patekti į VIP sektorių“. Jis pakilo laiptais ir pateko į VIP sektorių. Žinote, svarbūs žmonės Indijoje ilgai nelaukia. Galbūt penkias, dešimt minučių: palaimina jaunuosius, duoda dovanų, vaišių. Tada galvoja: „Ko mums čia sėdėti su visais?“ Ar suprantate? Svarbūs asmenys nenori būti viešose vietose, jiems reikia atskiros patalpos.

Tad šuo įbėgo į VIP kambarį. Ten taip gražu, daugybė skanėstų. Jis mąsto: „O, turiu visų šių gėrybių paragauti“. Tačiau apsaugos darbuotojas, pamatęs jį, pradėjo šaukti: „Ei, vėl tu čia!“ Jau minėjau, jog visi trys šunys labai panašūs vienas į kitą, tad apsauginis pagalvojo, jog tai vėl tas pats šuo. Supykęs jis stvėrė degantį pagalį ir pradėjo šunį mušti. „Kiau, kiau, kiau…“ Šuniui bandant pasprukti, apsauginis paėmė puodą karšto vandens ir šliūkštelėjo ant gyvūno.

Antrajam šuniui pargrįžus, draugai vėl klausia: „Ei, kaip ten tau?“ „O, ką ir besakyti… Buvau VIP kambaryje, jie man davė labai karšto vandens“, ― atsakė antrasis šuo. Svečių kambaryje visos vaišės būna paruoštos galbūt prieš tris, keturias valandas, tačiau VIP kambaryje viskas ką tik paruošta ir dar karšta. Panašiai kaip greitas maistas, žinote, kaip daro greitą maistą? Iš tiesų jis stovi gal dešimt dienų, tada yra pašildomas ir patiekiamas.

Taigi, antrasis šuo atsakė: „Garam, garam“ (išvertus iš hindi k. reiškia: „karšta, karšta“). Iš tiesų, šventėje jį skaudžiai primušė degančiu pagaliu ir apipylė karštu vandeniu, tačiau jis draugams atsakė, jog viskas buvo labai gerai.

Tada trečiasis šuo tarė: „Dabar eisiu aš“. „Taip taip, eiki“, ― atsakė jam draugai. Jis sau galvojo: „Aš neisiu nei į svečių kambarį, nei į VIP sektorių. Verčiau pateksiu į ypatingų asmenų patalpas“. O ką reiškia ypatingi svečiai? Tokia indų kultūra: jei išskirtinai svarbūs asmenys aplanko jūsų namus, jie nieko nepriima tiesiogiai iš jūsų. Šie žmonės labai ypatingi, todėl turėsite viską išsiųsti jiems tiesiai į namus. Svečiuose jie nieko nevalgys ir nieko nepriims tiesiogiai iš šeimininkų. Toks jų prestižas. Suprantate? Labai aukšto lygio žmonės, atėję į svečius, nieko nevalgo ir nepriima, jie galvoja: „Jei nori man ką nors įteikti, turi atsiųsti man į namus savo brangia mašina“.

Taigi, šuo, įėjęs į šį ypač svarbių asmenų kambarį, pamatė: viskas taip nuostabiai išdekoruota, daug gražiai supakuotų vaišių. Pakuotė daug kartų brangesnė už maistą. Galbūt viena rasa-gullā kainuoja dolerį, tačiau jos įpakavimas ― šimtą dolerių. Tiesa? Ta pati rasa-gullā supakuota kainuoja šimtą dolerių. Štai ką reiškia įpakavimas. Tad šuo, visa tai pamatęs, galvoja: „Kaip gražu, būtinai turiu paragauti“. Ir vėl, tas pats apsauginis, pamatęs šunį, sušuko: „Ė! Tu ir vėl pasirodei?“ Iš tiesų tai jau kitas šuo, tačiau apsaugos darbuotojas galvoja, jog tai vienas ir tas pats šuo atbėgo trečią kartą. Jis labai supyko: „Iš pradžių aš tave primušiau, tada apipyliau karštu vandeniu, ir vis tiek tu atėjai?“ Taip pasakęs jis trenkė šuniui. Vienas šalia buvęs žmogus, kuris visa tai matė, patarė: „Kam tu muši šitą šunį, geriau pririšk jį ir kai mūsų šventė baigsis, paleisim“.

Šuo gavo mušti ir tada buvo pririštas. Draugai laukė jo lauke vieną, dvi, tris valandas, tačiau trečiasis šuo nepasirodė. Po kelių valandų jis grįžo. Draugai pradėjo klausinėti: „Na, kaip tau ten? Ką valgei?“ „Žinote, buvau ypatingų asmenų kambaryje. Žmonės ten jautė man tiek daug meilės, jog nenorėjo manęs išleisti“, ― atsakė šuo. ― „Jie prašė manęs pasilikti kartu. Aš sakiau, kad turiu eiti, bet jie jautė man tiek daug prielankumo, jog nesutiko ir liepė likti kartu, kol visi išsiskirstys. Dėl šios priežasties ten praleidau keturias valandas“.

Taigi, papasakojau jums istoriją apie tris šunis. Kokia šios istorijos prasmė?

Pirmasis šuo simbolizuoja āsakti, prisirišimą prie tama-guṇos. Jis išrausia skylę ir ši skylė reiškia prisirišimą. Pateiksiu jums pavyzdį: kai buvote maži, prie niekieno nebuvote per daug prisirišę. Kartais tik šaukėtės mamos: “Mama, mama“. Tačiau kai paaugote, atsirado prisirišimas prie draugų, vedus ― prie žmonos. Juk atsirado prisirišimas, ar ne? Taigi, kas nulėmė mūsų prisirišimus? Jūs patys. Susituokiate ir tada atsiranda prisirišimas. Pažvelkite, kai susilaukiate vaikų, šis prieraišumas pranoksta prieraišumą prie vyro. Vaikus mylite labiau nei savo žmoną. Paskui dar labiau prisirišate prie savo anūkų. Nuostabu.

Taigi, trys šunys simbolizuoja tris māyos guṇas: tama (neišmanymas), raja (aistra)  ir sattva (dorybė). Māya skaudžiai išperia kailį visomis trimis guṇomis. Pirmasis šuo buvo skaudžiai primuštas, antrasis ― nuplikytas vandeniu. Trečiasis šuo simbolizuoja sattva-guną, jį ne tiek daug mušė, tačiau pririšo ir nenorėjo paleisti. Ką tai reiškia? Jei esame sattva-guṇoje, atliekame daug gerų darbų, ir žmonės mums sako: „Nenumirk, prašau, pasilik su mumis“.

Iš tiesų, kad ir kurioje guoje esame, vis vien kenčiame šiame materialiame pasaulyje. Kodėl? Tokia pasaulio prigimtis. Sattva, raja ir tama guṇos ― visos trys supančioja mus grandinėmis. Atitinkamai, egzistuoja trijų tipų grandinės. Kokios jos? Pirmoji ― geležinė, antroji ― sidabrinė ir trečioji ― auksinė. O jūs, kuria grandine norėtumėte būti supančioti? Iš tiesų, daugybė žmonių norėtų būti supančioti auksine grandine, tačiau jei jūsų rankos surištos, ar yra skirtumas, iš kokio metalo pagaminta grandinė?

Kokia viso to reikšmė? Tai, jog sąlygotosios sielos yra supančiotos trijų materialių māyos guṇų. Ir kas mus supančioja? Āśakti ― prisirišimas. Jei esame prie ko nors prisirišę, protas kenčia, tačiau jei prisirišimų neturime, protas ramus. Kodėl verkiate? Todėl, kad esate prisirišę. Kai nėra prisirišimo, jūsų protas laisvas. Jñāni-puruṣos, tie, kurie yra išmintingi, prie nieko neprisiriša. O Viešpačiui atsidavusios sielos yra prisirišusios prie Krišnos ― ir tai yra geriausia. Mes negalime būti laisvi nuo prisirišimų, tačiau galime savo prieraišumą nukreipti į Krišną ― kṛṣṇa-āśakti. Antraip, jei būsime prisirišę prie savo vaikino, merginos, žmonos, vaikų… Kentėsime.

Ir galiausiai, kokia visos šios istorijos išvada? Turime išsiugdyti prieraišumą Krišnai ir šventiesiems Jo vardams (kṛṣna-nāma).

 

Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare

Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare!

 

Gaura Premanande, Hari Hari Bol!