Klausimas iš salės: „Jūs sakėte, kad visi nori klausytis hari-kathos. Bet kodėl tada mes kartais užmiegam, vykstant hari-kathai?“

Šrila Gurudevas: Dėl to, kad…Tai vadinama anarthomis, nepageidautinais troškimais. Šrila Višvanatha Čakravarti Thakura savo Madhurya-kadambini granthoje aiškina, jog prieš pasiekiant niṣṭhā pakopą, pasireiškia penkios kliūtys. Niṣṭhā pasiekiama tokia tvarka: śraddhā, sādhu-saṅga, bhajana-krīyā, anartha-nivṛtti, niṣṭhā, ruci, āsakti, bhāva, prema. Taigi, prieš pasiekiant niṣṭhą, pasireiškia penkios kliūtys, kurios vadinamos laya, vikṣepa, apratipatti, kaśāya ir rasasvāda. Laya reiškia „mieguistumas“. Tačiau šitas mieguistumas pasireiškia dėl daugelio priežasčių, negalim sakyti, jog egzistuoja tik viena priežastis. Galima norėti miego, esant pavargus. Arba, jei sunkiai dirbama, kūnas automatiškai nusilpsta ir norisi miego. Tačiau gali būti, kad hari-kathos metu miegas dažniausiai ima dėl nepakankamo susidomėjimo. Jei esi labai susidomėjęs, nesinori miegoti, tačiau jei nuobodu, aplanko mieguistumas. Jei jums įdomios kasdienės temos, tada miegoti nesinori. Argi ne taip? Jei esate susidomėję pasaulietiniais dalykais, tada jūsų akys labai didelės, o kai vyksta hari-kathā, akys tampa labai mažytės. Nes viskas priklauso nuo jūsų susidomėjimo.

Taigi, laya reiškia, jog aplanko mieguistumas. Priklauso nuo to, turite susidomėjimo, ar ne. Jei esate susidomėjęs, tada mieguistumas pasitrauks šalin.

Vikṣepa reiškia „išsiblaškymas“. Kartais protas labai neramus, bėga šen bei ten, ne taip paprasta susikaupti. Jūsų kūnas čia, tačiau protas keliauja aplink pasaulį be bilieto, be vizos ir be jokio paso. Netgi kai miegate, jūsų protas skraido danguje. Kartais blaškosi šen bei ten… Kaip tai vadinama..? Aplanko sapnai. Atsikėlę galvojate: „O, aš miegojau, o jau maniau, kad skraidžiau danguje“. Kodėl taip sakau? Nes ne taip paprasta suvaldyti protą, jis visada labai neramus, blaškosi šen bei ten.

Taigi, laya, vikṣepa, apratipatti – ne taip paprasta susikoncentruoti. Toliau kaśāya – blogi įspūdžiai iš praeities. Kas tai? Pyktis, geismas – visa tai ateina į jūsų protą. Be priežasties protą sudrumsčia pyktis, geismas, pavydas. Kartais galite sakyti: „Nereikia niekam pavydėti, tiesiog atliksiu savo bhajaną ir sādhaną“. Tačiau kartais protas sudrumstas: „Kodėl, kodėl? Kodėl jis padarė tą, ar aną?“ Iš tiesų, kokios tavo problemos? Bet galite šito patys pasiklausti savojo proto. Ką kitas daro, visai ne jūsų reikalas, tačiau protas galvoja: „Kodėl gi jis taip daro?…“ Tai tiesa ar ne? Kartais jūsų protas labai sudrumstas, stebėdamas kitus darant blogus dalykus ar kokią kitą veiklą. Tai tiesa ar ne? Ne jūsų reikalas, ką kitas daro ar nedaro, čia nėra jūsų reikalas… Jūsų reikalas atlikti bhajaną ir sādhaną. Bet kartais protas neramus: „Kodėl gi jis šitaip elgiasi?“

Taigi, tai vadinama pavydu, taip pat pasireiškia pyktis. Kodėl pyktis pasireiškia jūsų prote? Žinote? Kas žino? Kama esa krodha esa / rajo-guna-samudbhavah – Krišna kalba apie tai Bhagavad-gītoje. Pyktis, geismas kyla iš rajaguṇos. Pasireiškia netikras ego, tai yra vadinama kūniška koncepcija. Dėl šios priežasties kyla pyktis, aistra, pavydas. Tačiau, jeigu galvosite: „Aš tik nereikšmingas Krišnos tarnas, tiesiog atliksiu bhajaną ir sādhaną“, tada visas šis pyktis, pavydas ir geismas išnyks iš jūsų širdies. Taigi, kaśāya reiškia blogus įspūdžius iš praeitų gyvenimų. Rasasvāda reiškia hari-kathos metu užsiimti materialių juslių tenkinimu. Klausotės hari-kathos, ir tuo metu nuostabus aromatas pasklinda iš virtuvės. Įkvėpiat: “Mmmm…” Ir jūsų protas jau mėgaujasi įvairiomis rasomis.

Taigi, iš tiesų, šie dalykai pasireiškia dėl penkių kliūčių, kurios ir trukdo sąlygotoms sieloms pasiekti niṣṭhą. Taip pat ir prieš pasiekiant niṣṭhą pakopą.

Dėl šios priežasties Šrila Ragunatha dasa Gosvamis parašė Śrī Manaḥ-śikṣā granthą. Kiekvieną dieną nuraminkite savo protą: „O prote, kodėl bėgi šen bei ten? O prote, susikoncentruok į kṛṣṇa-kathą“. Pirma, nuraminkite savo protą su meile ir rūpesčiu: „Prote, neik šen bei ten“. Išmokite Śrī Manaḥ-śikṣą:

gurau gosthe gosthalayisu sujane bhusura-gane
sva-mantre sri-namni vraja-nava-yuva-dvandva-sarane
sada dambham hitva kuru ratim apurvam atitaram
aye svantardhatas catubhir abhiyace dhrta-padah

„O prote, aš laikau tavo pėdas ir saldžiais žodžiais maldauju: prašau, atsisakyk visos veidmainystės ir išsiugdyk gilią besąlygišką meilę mano dvasiniam mokytojui, Vradžabhūmiui, Vradžos žmonėms, Vaišnavams, brāhmaṇams, gāyatrī-mantrai, šventajam vardui ir transcendentinei amžinai jaunos Vradžos poros Radhos ir Krišnos globai.“

Skaitykite Śrī Manaḥ-śikṣą kiekvieną dieną, tokiu būdu galėsite nuraminti savo protą ir kartoti šventuosius vardus. Niekada nežiūrėkite į kitų klaidas, visada žiūrėkite savo klaidų. Jei žiūrėsite į kitų klaidas, jūsų protas bus labai sudrumstas. Ir taip turite savų klaidų, jei dar žiūrėsite ir į tai, ką ne taip daro kiti, jūsų protas bus dar neramesnis. Kaip tai vadinama… Sietelis. Sietelis pasakė adatai: „Ei, tu turi skylę“. Bet jis pats nepastebi, kad turi daug skylių. Dėl to Šrila Raghunatha Gosvamis sukūrė šiuos Śrī Manaḥ-śikṣos posmus.

Visada taip nuraminkite savo protą: „O prote, nesiblaškyk šen bei ten, verčiau susitelki į Radhos ir Krišnos žaidimus: vraje radha-krsnau sva-rati-mani-dau“. Tai reiškia, kad kai pasieksite anartha – nivṛtti pakopą, automatiškai atsiras skonis klausytis kṛṣṇa-kathos. Ir vis dėlto, jei vėl ir vėl klausysitės Krišnos transcendentinių žaidimų, visos anarthos bus pašalintos iš jūsų širdies ir vieną dieną atsiras skonis. Nes kṛṣṇa-kathā nesiskiria nuo paties Krišnos. Ir jei klausotės kṛṣṇa-kathos, pats Krišna įeis pro jūsų ausis ir, patekęs į širdį, po truputį išvalys visas anarthas. Ką reiškia kṛṣṇa-kathā? Tai vaistai. Jei negersite vaistų, niekada nepagysite nuo tam tikros ligos. Taip pat ir kṛṣṇa-kathā yra pats Krišna.

śṛṇvatāṁ sva-kathāḥ kṛṣṇaḥ

puṇya-śravaṇa-kīrtanaḥ

hṛdy antaḥ stho hy abhadrāṇi

vidhunoti suhṛt satām (Śrīmad-Bhāgavatam 1.2.17)

„Šri Krišna, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, kuris yra Paramātmā (Aukščiausioji Siela) visų gyvųjų būtybių širdyse ir visa gero linkintis savo nuoširdžiam pasekėjui, išvalo materialių malonumų troškimą iš širdies to bhaktos, kuris išsiugdė gebėjimą girdėti Jo žodžius, kurie patys savaime yra vertingi, kuomet yra tinkamai klausomi ir kartojami.“

naṣṭa-prāyeṣv abhadreṣu

nityaṁ bhāgavata-sevayā (Śrīmad-Bhāgavatam 1.2.18)

„Pastoviai lankantis Bhāgavatam paskaitose bei atliekant tarnystę tyram Viešpaties tarnui, viskas, kas neramina širdį, yra sunaikinama.“

Jei klausysite kṛṣṇa-kathos, iš lėto visos anarthos bus pašalintos iš jūsų širdies.

Gaura premanande! Hari hari bol!

Šrila Gurudeva Ki Jay!

Ukraina, 2017.08.17