Kai atvykau į Devananda Gaudija Mathą (šventyklą), Gurudevas suteikė man hari-nāma iniciaciją. Šią japa-mālą (rodo savo malą) prieš 30 metų man įteikė Gurudevas. Vos įėjau į Jo kambarį, Jis paklausė: „Iš kur tu esi?“ Atsakiau: „Krišna-Kripa yra mano dėdė, Krišna-Kripa brahmacāris.“ Dabar Jis yra Šrila Madhusūdana Maharadžas iš Devananda Gaudija Matho. 

Šrila Madhusūdana Maharadža yra mano dėdė, Jam 75-eri (buvo tuo metu, kai vyko ši paskaita-vert.past.). Devananda Gaudija Mathe Jis buvo kartu su Šrila Bhakti Pragjana Kėšava Gosvamiu Maharadžu. Kai dėdei tebuvo septyneri ar aštuoneri metai, Jis paliko namus ir nuvyko į Devananda Gaudija Mathą ir susitiko su Šrila Bhakti Pragjana Kėšava Gosvamiu Maharadžu. Gurudevas labai Jį mylėjo.

Taigi, kai aš pirmąjį kartą sutikau Šrilą Gurudevą Narajaną Gosvamį Maharadžą, Jis suteikė man hari-nāma iniciaciją. Kartais eidavau į Šrilos Bhakti Rakšakos Šridharos Gosvamio Maharadžo šventyklą pasiklausyti Jo hari-kathos. Aš Jį tikrai labai myliu. Jis manęs prašė pasilikti toje šventykloje. Aš Jam pasakiau, kad pasiliksiu Devananda Gaudija Mathe su Šrila Narajana Gosvamiu Maharadžu ir savo dėde. 

Tuo metu man buvo gal 20 ar 21-eri. Aš buvau kątik baigęs Kalkutos ekonomikos universitetą. Buvau labai jaunas, ir Gurudevas buvo labai geras. Tad aš pasilikau su Juo. Nuo to laiko daug metų tarnavau savo dėdei, Madhusūdanai Maharadžui. Po metų Gurudevas pasakė, kad vykčiau su Juo į Mathurą. Aš visuomet tarnavau Gurudevui, gaminau Jam valgyti ir masažavau Jo pėdas.“

Mokinys: „Tirtha Maharadžas taip pat?“

Šrila Gurudevas: „Kai atvykau, Tirtha Maharadžas tuo metu buvo susitelkęs į šventraščių studijas. Prieš tai Jis taip pat tarnavo. Žinote, Gurudevas buvo labai gailestingas naujiesiems, ką tik atvykusiems pas Jį – visuomet suteikdavo galimybę tarnauti. Tuo metu mūsų, brahmacārių, buvo tik keli, gal penki ar šeši: Premananda Prabhu, Tirtha Maharadžas, Madhava Maharadžas, aš ir Krišna Dasa, kuris dabar vedęs. Kiti atvykdavo ir išvykdavo, nepasilikdavo ilgam. O mes visada buvome su Šrila Gurudevu. Po kelerių metų Rasananda, dabar Šridhara Maharadžas, atvyko, bet Jis buvo Vrindavane. Mes visi visuomet buvome su Gurudevu. Kur būdavo Gurudevas, ten ir mes kartu.“

Mokinys: „Ar Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas buvo griežtas jums tuo metu?“

Šrila Gurudevas: „Taip. Tačiau jis taip elgėsi iš meilės mums. Kai jūs mylite ką nors, esate jam griežtas: „Padaryk tą“, „padaryk aną“, kartais baratės. Gurudevas labai mus mylėjo. Kartu ir bardavo, bet visad suteikdavo meilės. Kasdien Jis mums skaitydavo tris-keturias paskaitas. Kartais Sandharbos paskaitas. Bhakti Sandharbos, Krišna Sandharbos. Tik mums. Tuo metu kiti žmonės neateidavo. Tik mes ten būdavome su Gurudevu. Džaiva dharma, Upadešamrita, Manaha šikša. Kasdien turėjome išmokti daug ślokų (posmelių iš šventraščių) ir tarnauti šventykloje: gaminti, plauti ir taip pat sukartoti vieną lakhą šventųjų Dievo Vardų (viena lakha lygi 64 ratams po 108 kartus mantros-vert.past.).

Ar suprantate šiuos dalykus? Atlikite bhajaną ir sādhaną. Gurudevas labai intensyviai mus mokė bhajanos ir sādhanos. Jis mus pasiimdavo į visur, kur keliaudavo. Jis vykdavo į Džaipurą, pasiimdavo ir mus, kad gautume Džaipuro Govindadevos darśaną. Jis keliaudavo į Navadvipą, irgi pasiimdavo mus kartu. Po Navadvipo parikramos Jis vėl mus pasiėmė kartu su savimi į Mathurą. Ar suprantate tai? Jis visada mumis rūpinosi, mokė, kaip gaminti, kaip aukoti – visko.“

Mokinys: „Kodėl Jūs pirmasis, išvykęs pamokslauti už Indijos ribų?“

Šrila Gurudevas: „Gurudevas išvyko pamokslauti už Indijos ribų 1996-aisiais metais. Aš išvykau 1997-aisiais. Tais metais aš atvykau į Londoną ir pamokslavau ten. Tada iš Anglijos į Olandiją, Vokietiją, Prancūziją. Taigi, Gurudevas ir aš pamokslavome tuo pačiu metu. Tuo metu tik Madhava Maharadžas, Mavin Krišna brahmacāris, buvo su Gurudevu. Aš pamokslavau įvairiose šalyse: Anglijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Brazilijoje. Brazilijoje tiek dvasinio potencialo. Aš nemoku jų kalbos, bet labai myliu bhaktus iš šios šalies. Ten dabar jų daug.“

Mokinys: „Ar Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas Jus siuntė į Braziliją?“

Šrila Gurudevas: „Taip. Be Gurudevo malonės neįmanoma niekur keliauti. Jis ir dabar man suteikia įkvėpimo, ir aš keliauju… Be Gurudevo malonės tai būtų neįmanoma.

Jis man suteikė įkvėpimo, kad atvykčiau čia, į Kiniją. Be Gurudevo man suteikto įkvėpimo negalėčiau čia atvykti. Mes kaip maži šunyčiai. Maži šunyčiai patys nieko negali padaryti, tik jei kas nors su lazdele pastumia, jie eina. Guru malonė yra labai svarbi. Be Guru malonės nieko negalime padaryti. Nieko. Suprantate?

Mokinys visuomet turi galvoti, kad viskas vyksta su Gurudevo malone. Visuomet mąstykite: „Aš nepažįstu Šrimati Radhikos ir Šri Krišnos, Šri Čaitanjos Mahaprabhu malonės. Aš pažįstu tik Gurudevo malonę. Be Gurudevo malonės neįmanoma gauti Šri Čaitanjos Mahaprabhu, Radhos ir Krišnos malonės.“ Ar suprantate?

vairagya-yug bhakti-rasam prayatnair
apayayan mam anabhipsum andham
krpambudhir yah para-duhka-duhkhi
sanatanam tam prabhum asrayami

(Reikšmė: „Aš nenorėjau gerti bhakti-rasos nektaro, suteikiančio atsižadėjimą, tačiau Šrila Sanatana Gosvamis, kuris yra malonės vandenynas ir negali pakęsti to, kad kiti kenčia, uoliai skatino mane jį gerti. Todėl aš radau prieglobstį pas Šrila Sanataną Gosvamį, savo śikṣā-guru. (Vilapa-kusumandžali – 6 – Šrila Raghunatha Dasa Gosvamis))

Be Gurudevo malonės – nė iš vietos. 

Kai aš jį prisimenu… Labai sunku tai išreikšti. Šitiek meilės mums. Mes viską Jam atidavėme. Tuo metu mes su entuziazmu tarnavome savo Guru. Dabar Jis yra mūsų širdyse.

Haribol.

 

Šrilos Gurudevo paskaitos Kinijoje, Hong Konge, ištrauka. Paskaita vyko 2012 m. rugsėjo 11 d. Šioje paskaitoje Gurudevas pasakoja, kaip susitiko su savo Šrila Gurudevu, Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamiu Maharadžu.