Brazilija, 2018.07.23
Šiame materialiame pasaulyje kiekvieną dieną, kiekvieną sekundę, kiekvieną akimirką visos sąlygotosios sielos dega trijų māyos (iliuzijos) sukeliamų kančių ugnyje. Dieną naktį jos dega šioje ugnyje, tačiau nesusimąsto, kokia yra gyvenimo esmė. Kiekvieną dieną jos stebi, kaip daug žmonių miršta. Miršta įvairias būdais: adhidaivika (kančios, sukeltos pusdievių), adhyātmika (kančios, kylančios iš kūno ir proto), adhibhautika (kančios, sukeltos kitų gyvų būtybių). Žmonės miršta šiais trimis būdais. Tačiau, vis tiek jie galvoja: „aš nemirsiu“, „galbūt mirsiu, bet ne šiandien, ne ryt, galbūt po šimto metų“.
Iš tiesų tai yra bādhā. Ar suprantate? Jei aš suvokiu, kad mirsiu, kas tada belieka? Atlikti bhajaną ir sādhaną Krišnai. Mėgavimasis materialiais malonumais nėra mūsų gyvenimas. Šrimad-Bhagavatam Šukadeva Gosvamis pasakė Maharadžui Parikšitui: „Mėgavimasis materialiais malonumais nėra mūsų gyvenimo tikslas“. Sąlygotosios sielos galvoja, jog gyvenimo esmė yra mėgautis jusliniais malonumais. Jos šitaip galvoja – nieko kito, ir niekada nesusimąsto apie aukštesnius dalykus. Jos žino: „Kada nors mirsiu, taigi, kol nemiriau, mėgausiuosi materialiais malonumais“. Toks yra materialistų mąstymas. „Taip, aš mirsiu, bet prieš mirtį turiu pasimėgauti įvairiausiais dalykais“. Kodėl? „Nes nėra aišku, ar gausiu dar šį kūną, ar ne. Taigi, geriau bent šiame kūne pasimėgausiu“. Sąlygotosios sielos negalvoja apie dvasinį gyvenimą, nesusimąsto: „Kurgi aš eisiu po mirties?“ Taigi, kokia yra šio materialaus pasaulio žinia?
Gyvosios būtybės dieną naktį kenčia nuo trijų māyos aspektų, tačiau negalvoja, kaip gali išsilaisvinti iš šių kančių ir nelaimių. Jeigu kenčiate nuo kokios nors ligos, ko norite? Jūs norėsite apsilankyti pas daktarą tam, kad jus išvaduotų iš šios kančios. Jei sergate, ką darysite? Ar norėsite mėgautis materialiais malonumais, ar eiti pas daktarą? Norėsite eiti pas daktarą. Duosiu pavyzdį. Turite skrandžio problemų. Ar kada nors turėjote skrandžio problemų? Pavyzdžiui, pradeda skaudėti galvą. Taigi, ko tuo metu norite? Ar mėgautis, ar apsilankyti pas daktarą? Įsivaizduokite, kad labai skauda galvą, negalite nei prigulti, nei padėti galvos ant pagalvės. Ir tuo metu aš jums atnešiu įvairiausių saldumynų. Valgysit ar ne? Ko norėsite? Greičiau apsilankyti pas daktarą ir gauti vaistų nuo skausmo. Tačiau sąlygotosios sielos šito nesuvokia. Jos kenčia, bet negalvoja, kaip gali išsilaisvinti nuo šių sunkumų. Argi ne tiesa? Suprantate?
Šventraščiai aiškina: visi mes esame skerdykloje. Žinote, ką reiškia skerdykla? Vieta, kur gyvūnai yra laikomi ir vienas po kito žudomi. Tūkstančiai karvių laukia savo eilės. Jos mato, jog priešais jas kitos karvės skerdžiamos, bet tuo pat metu skerdikas atneša gyvuliams žolėms. Ir ką tada daro tos karvės? Jos pradeda kovoti dėl maisto. Karvės nesusimąsto: „Kodėl aš kovoju dėl šitos žolės? Greitai man nukirs galvą“. Jos negalvoja, kaip pabėgti iš šios vietos. Lygiai taip pat ir sąlygotosios sielos kenčia nuo trijų māyos aspektų: adhidaivika, adhyātmika, adhibhautika – ir nesusimąsto, kaip ištrūkti iš tokios padėties. Karvės neturi smegenų, taigi nežino, kaip pabėgti iš skerdyklos.
Bet mes esame žmonės. Mes turime galvoti, kaip ištrūkti iš šios skerdyklos. Ir kaip mes galime ištrūkti iš šios skerdyklos? Pradėti dvasinį gyvenimą. Viešpats Čaitanija Mahaprabhu mums duoda atsakymą: „Kaip išsilaisvinti iš skerdyklos? Kartoti šventuosius vardus: Harė Krišna Harė Krišna Krišna Krišna Harė Harė / Harė Rama Harė Rama Rama Rama Harė Harė. Tuo pačiu turite atsisakyti visos blogos veiklos ir kvailysčių. Kokių kvailysčių? Tokių kaip mėsos, žuvies valgymas, žolės rūkymas ar kitoks svaiginimasis. Jei nemesite šių dalykų, negalėsite išsivaduoti iš skerdyklos. Visi mes esame šioje māyos skerdykloje, ir māya kiekvieną minutę, kiekvieną sekundę „čop čop“ (kerta galvas). Tai reiškia: adhidaiviką, adhyātmiką, adhibhautiką. Taigi, Mahaprabhu teigia, jog išsilaisvinti galime, kartodami šventuosius vardus.
ceto-darpaṇa-mārjanam bhava-mahā-dāvāgni-nirvāpaṇaḿ
śreyaḥ-kairava-candrikā-vitaraṇaḿ vidyā-vadhū-jīvanam
ānandāmbudhi-vardhanaḿ prati-padaḿ pūrṇāmṛtāsvādanaḿ
sarvātma-snapanaḿ paraḿ vijayate śrī-kṛṣṇa-sańkīrtanam
(Šikšaštakam, 1 posmas)
„Visa šlovė śrī-kṛṣṇa-sańkīrtanui, kuris išvalo širdies veidrodį nuo viso purvo, susikaupusio per labai ilgą laiką, ir visiškai užgesina įsisiautėjusią materialios egzistencijos ugnį. Šis sańkīrtanas skleidžia it mėnesienos šviesa gaivius dvasinės ekstazės (bhāvos) spindulius, kurie skatina pražysti baltą gyvosios būtybės sėkmės lotosą. Šventasis vardas yra transcendentinio žinojimo gyvenimas ir siela, tarytum jo žmona. Šis vardas be perstojo plečia transcendentinės palaimos vandenyną, leisdamas kiekvieną žingsnį gerti tobulą nektarą. Šventas Šri Krišnos vardas giliai apvalo ir atgaivina mūsų „aš“ ir kūną tiek vidujai, tiek išoriškai.“
Išsilaisvinti galime, kartodami šventuosius vardus. Neikite mėgautis materialiais malonumais. Kartokite šventuosius vardus.
