Taigi, grįžtu prie pasakojimo.

Kai Čaitanja Mahaprabhu pasakė apie mokinį Sarangai, tam pagyvenusiam sādhu, Saranga pasakė: „Prabhu, šioje Kali-jugoje nematau tobulo mokinio, kuris galėtų tinkamai man tarnauti“. Tačiau Mahaprabhu be paliovos bandė jį įtikinti: „Kodėl ne? Gali priimti vieną mokinį. Šis tas vis geriau nei nieko“. Suprantate? Šis tas geriau negu nieko. Nė vieno mokinio ar vienas tingus, neišmanėlis mokinys – nieko tokio. Jokių problemų. Bent vienas mokinys, nors ir tingus bei neišmanėlis. Bet Saranga pasakė: „Ne ne, Prabhu, nenoriu jokių mokinių“. Tačiau Mahaprabhu laikėsi Savo. Tuomet Mahaprabhu tarė: „Gerai, rytoj anksti rytą, kai eisi maudytis į Gangą, pamatęs ką nors duok jam mantrą. Tas asmuo bus tavo mokinys“. „Gerai“.

Anksti ryte, brahma-muhūrtos metu, suprantate, kas yra brahma-muhūrta? 1 val 36 min iki saulės patekėjimo. Taigi, tuo metu Saranga atėjo prie Gangos nusimaudyti. Tuo metu dar buvo prietema. Sarangai besimaudant, kažkas vandenyje palietė jo ranką. „Kas tai?“ O ten buvo negyvėlis. Kas toks? Ten buvo Murario kūnas, įgeltas gyvatės. Tada Saranga prisiminė: „O, Mahaprabhu sakė, kad anksti rytą pamatęs bet ką turiu duoti jam mantrą“. Saranga beregint davė gopāl-mantrą tam negyvam berniukui.

Kokia galinga ši mantra, śuddha-mantra. Tas berniukas vėl grįžo į gyvenimą, prāṇa. Jis vėl tapo gyvas ir apsigyveno pas savo guru. Ši žinia kaip liepsna praskriejo po visą kaimą. Visi buvo labai nustebę: „Muraris atgijo, jis gyvas! Jis buvo miręs, bet vėl atgijo“. Tada Murario motina, tėvas ir kiti šeimos nariai atėjo pas jį ir kvietė: „Eik su mumis, eik su mumis“. Bet Muraris atsakė: „Ne. Mano gurudevas suteikė man gyvenimą. Aš negaliu sugrįžti pas jus. Juk jūs įmetėte mano kūną į Gangą, tad kaip įmanoma man pas jus sugrįžti?“

Tad nuo to laiko Muraris gyveno su savo gurudevu Saranga ir jam tarnavo. Todėl ta vieta vadinama Saranga Murari Parvar (?). Kaip gražu.

Koks mokymas slypi šiame pasakojime?

sei se parama bandhu sei pītā, mātā

śrī kṛṣṇa caraṇe yei prema-bhakti dātā

 Guru suteikia gyvenimą, ką tai reiškia? Prema-bhakti. Bhakti yra mūsų gyvenimas. Be bhakti gyvenimas beprasmis. Tiesą sakant, jūs visi mirę. Mūrdha, suprantate? Negyvas kūnas. Be bhakti viskas yra niekas. Bhakti yra mūsų gyvenimas, bhakti yra mūsų jīvana. Be bhakti viskas beprasmiška. O guru yra tas, kas man duoda śuddha-bhakti. Kartais aš cituoju vieną posmą:

dhyāna mūlaṃ guru mūrti

pūjā mūlaṃ guru padam

mantra mūlaṃ guru vākyaṃ

mokṣa mūlaṃ guru kṛpā

 Dhyāna mūlaṃ guru mūrti – visų įmanomų meditacijų šaltinis – meditacija į Šri Gurudevą. Dhyāna mūlaṃ guru mūrti. Pūjā mūlaṃ guru padam – viso įmanomo garbinimo šaltinis – Šri Guru lotosinių pėdų garbinimas.

śrī-guru-caraṇa-padma, kevala-bhakati-sadma,
bando muñi sāvadhāna mate
jāhāra prasāde bhāi, e bhava toriyā jāi,
kṛṣṇa-prāpti hoy jāhā ha’te (
Šrila Narotama dasa Thakura, Šri Guru Čarana Padma, 1-as posmas)

„Lotosinės dvasinio mokytojo pėdos – vienintelis tyros atsidavimo tarnystės šaltinis. Lenkiuosi jo lotosinėms pėdoms su didžia pagarba. Jo malone galima perplaukti materialių kančių vandenyną ir gauti Krišnos malonę.“

guru-mukha-padma-vākya, cittete koribo aikya,
ār nā koriho mane āśā
(ten pat, 2-as posmas)

„Mano vienintelis troškimas – apvalyti savo sąmonę žodžiais, sklindančiais iš Šri Guru lotosinių lūpų. Prieraišumas jo lotosinėms pėdoms – tobulumas, išpildantis visus troškimus.“

Dhyāna mūlaṃ guru mūrti, pūjā mūlaṃ guru padam.

Mantra mūlaṃ guru vākyaṃ – visų galimų mantrų šaltinis… Ką reiškia „mantra“? Manam-dharma trayati rakshayati iti mantra (?). Manam dharma – mūsų protas kupinas spekuliacijų, kurios nebūtinai tikros ir teisingos. Kas tai?

Pirmoji spekuliacija – „Aš esu šis kūnas. Aš esu moteris/vyras; aš esu šio žmogaus tėvas/motina“. Viskas paaiškinta Jaiva-dharmoje. Tai yra manam-dharma, mūsų proto prigimtis. [posmas] Šankaračarja taip sakė: „Kas tavo motina/žmona/vaikai/vyras? Iš kur tu atėjai? Tu esi siela, ne kūnas. Kūnas atėjo iš mūsų tėvų. Tačiau tu, siela, iš kur tu kilusi?“ [posmas] „O mano broli, prašau, įsigilink į šį mokymą. IŠ KUR TU KILĘS? Iš kur tu kilęs? Tu esi siela, ātma, ne šis kūnas“. Pamėginkite suprasti šį mokymą.

O kokia sielos prigimtis? Jei neatliksite bhajanos ir sādhanos, viskas bus beprasmiška.

Hari din to gelo sandhya holo par karo amare, tumi parer korta suni barta tai tava sikhate.

Šioje bengalų dainoje sakoma: Hari din to gelo – „Viešpatie Hari, mano gyvenimas eina į pabaigą, aš pasenau“. Sandhya holo – „Tuoj nusileis saulė, jau vakaras“. Ką tai reiškia? Gyvenimas eina į pabaigą, mirtis jau čia pat. Hari din to gelo sandhya holo par karo amare – „Prašau, išvaduok mane iš materialios egzistencijos vandenyno“. Tumi parer korta suni barta – „Aš girdėjau, kad Tu esi Vienintelis, galintis išvaduoti gyvąsias būtybes. Niekas kitas be Tavęs negali to padaryti“. Tumi parer korta suni barta. [eilutė] „O mano Viešpatie, aš visai neturiu pinigų, tad kaip man perplaukti šį materialios egzistencijos vandenyną?“ Tai reiškia, „Aš neturiu nei karmos, nei jñānos, jogos ar tapasyos – nieko. Kaip perplaukti šį vandenyną? Aš laukiu Tavęs. Aš girdėjau, kad Tu išvaduoji net tuos, kurie neturi pinigų. O Viešpatie, aš girdėjau, kad Tu esi puolusių gyvųjų būtybių Gelbėtojas, adham-taran“. Vienas Viešpaties vardų – Adham Taran, tas, kuris gelbsti puolusias gyvąsias būtybes.

„Tačiau koks mano mokestis, kad įlipčiau į valtį? [eilutė] Jei kartosiu Tavo šventuosius vardus, Tu būsi labai patenkintas ir mane išvaduosi“.

Šioje Kali-jugoje kartokite šventuosius vardus:

HARĖ KRIŠNA HARĖ KRIŠNA

KRIŠNA KRIŠNA HARĖ HARĖ

HARĖ RAMA HARĖ RAMA

RAMA RAMA HARĖ HARĖ

Taigi,

 dhyāna mūlaṃ guru mūrti

pūjā mūlaṃ guru padam

 Mantra mūlaṃ guru vākyaṃ – visų galimų mantrų šaltinis – gurudevo nurodymų laikymasis.

Mokṣa mūlaṃ guru kṛpā – viso įmanomo išsivadavimo šaltinis – guru malonė. Be guru malonės nieko negalite padaryti. Kasdien giedame:

gurudev!
kṛpā-bindu diyā, koro’ ei dāse,
tṛṇāpekhā ati hīna
sakala sahane, bala diyā koro’,
nija-māne spṛhā-hīna
(Šrila Bhaktivinoda Thakura, Gurudeva Kripa Bindu Dija, 1-as posmas)

„O, Gurudeva! Prašau, suteik šiam tarnui bent lašelį savo malonės ir padaryk šį tarną nuolankesnį už žolės stiebelį. Prašau, suteik stiprybės iškęsti visus sunkumus ir išvaduok mane nuo puikybės.“

sakale sammāna korite śakati,
deho’ nātha! jathājatha
tabe to’ gāibo, hari-nāma-sukhe,
aparādha ha ‘be hata
(ten pat, 2-as posmas)

„O Mokytojau, suteik galią gerbti visas gyvąsias būtybes pagal jų lygį. Tuomet aš galėsiu palaimingai kartoti šventuosius Šri Hari vardus, ir mano įžeidimai bus sunaikinti.“

kabe heno kṛpā, labhiyā e jana,
kṛtārtha hoibe, nātha!
śakti-buddhi-hīna, āmi ati dīna,
koro’ more ātma-sātha
(ten pat, 3-as posmas)

„Kada šis asmuo gaus malonę ir pasieks gyvenimo sėkmę, o Mokytojau? Aš neturiu jokios stiprybės ir intelekto bei esu ypač puolęs. Maloningai paimk mano sielą ir padaryk mane savu.“

jogyatā-vicāre, kichu nāhi pāi,
tomāra karuṇā-sāra
karuṇā nā hoile, kāndiyā kāndiyā,
prāṇa nā rākhibo āra
(ten pat, 4-as posmas)

„Aš neturiu jokios kvalifikacijos ar gerų savybių. Tik tavo malonė yra mano egzistencijos prasmė. Jei nebūsi man maloningas, be perstojo raudodamas paliksiu šį gyvenimą.“

Šrila Bhaktivinoda Thakura sukūrė šią giesmę, šlovinančią guru-pāda-padmą. Visa mūsų bhajana ir sādhana visiškai, absoliučiai priklauso nuo guru. Guru-kṛpā hi kevalaṁ.

Bet kaip gauti gurudevo malonę? Gurudevatātma. Šrimad-bhagavatam vienuoliktojoje giesmėje yra užrašytas pokalbis tarp devynių ṛṣių ir Nemi Maharadžo. Nava-yogendra saṁvād. Gurudevatātma. Šrila Gurudevas Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas apreiškė mažą knygelę pavadinimu Gurudevatātma. Kai galvosite, kad „Gurudevas yra mano gyvenimas ir siela ir aš visiškai, absoliučiai atsiduodu gurudevui, viską jam atiduodu“, tada Viešpats duos mums viską.

martyo yadā tyakta-samasta-karmā

niveditātmā vicikīrṣito me (ČČ Madhja 22.103)

Pats Viešpats Krišna pasakė šitą śloką Udhavai:

martyo yadā tyakta-samasta-karmā

niveditātmā vicikīrṣito me

Besiblaškančios pasikartojančių gimimų ir mirčių rate tik ypač sėkmingos gyvosios būtybės visiškai, absoliučiai atsiduoda lotosinėms bona fide, tikro guru pėdoms. Jos viską palieka ir visiškai atsiduoda lotosinėms guru-pāda-padmos pėdoms.

Lygiai kaip Viešpats Čaitanja Mahaprabhu, kai susitiko su Išvara Puripada Gajoje… Viešpats Čaitanja Mahaprabhu nukeliavo į Gają, žinote Gają? Bihario valstijoje. Čaitanja Mahaprabhu nukeliavo ten, kad atliktų savo tėvo śrāddha apeigas. Vedų kultūroje tai vadinama pitri-śrāddha. Viešpats Čaitanja Mahaprabhu ten nuvyko atlikti šitų apeigų. Ten jis sutiko labai aukšto lygio sādhu Išvarą Puripadą. Viešpats Čaitanja Mahaprabhu visiškai atsidavė jo lotosinėms pėdoms ir pasakė:

prabhu bale gaya yatra saphala amara
yatra ksane dekhilan carana tomara (Šri Čaitanja Bhagavata, Adi 17.50)

Tirthe pindi dile keval sei tare par tomar caran darsane sarva jiva ta‘re. Mahaprabhu pasakė: „Mano Gaja-yatra, piligrimystė į Gają dabar sėkminga, nes gavau tavo lotosinių pėdų darśaną“.

prabhu bale gaya yatra saphala amara
yatra ksane dekhilan carana tomara

Tirthe pindi dile – jei kurioje nors šventoje vietoje duodate piṇḍa-dāną, atliekate aukojimus už kokį nors žmogų, jis bus išvaduotas iš savo nuodėmių. Tad remdamiesi Vedų kultūra žmonės keliauja į įvairias šventąsias vietas, tīrtha-sthal: Gają, Gangą, Kašį, Varanasį, Tapti, Narmadą – į pačias įvairiausias šventąsias vietas ir upes jie keliauja ir atlieka apeigas, skirtas protėviams. Bet iš tiesų tos sielos nebus išvaduotos iš šio materialaus pasaulio. Tik jų nuodėmės, pāpa, bus sunaikintos. Tirthe pindi dile keval sei tare

Bet čia Viešpats Čaitanja Mahaprabhu pasakė Išvarai Puripadai: „O, Gurudeva, aš tik gaunu tavo darśaną, ir Mano gyvenimas tapo sėkmingas“. [posmas] Šrimad-bhagavatam labai aiškiai sakoma: jei gaunate labai aukšto lygio, iškilaus, tyro Viešpaties bhakto darśaną, tuomet beregint visos jūsų nuodėmės sunaikinamos. Išsimaudžius Gangoje visos jūsų nuodėmės sunaikinamos, tačiau darśane pavitra koroei tomāra guṇa. Gańgāra paraśa hoile paścate pāvan darśane pavitra koroei tomāra guṇ (Šrila Narotama dasa Thakura, Ei baro karuna karo) – jei nusimaudysite Gangoje ar kitoje šventoje upėje, būsite apvalyti, tai tiesa. Tačiau vien gavus nuostabaus aukšto lygio sādhu ar Vaišnavo darśaną, bhakta-darśaną, automatiškai visos jūsų nuodėmės sunaikinamos ir jūs apvalomi.

Mahaprabhu taip sakė. [posmas]. Santa-mahātma, sādhu keliauja į įvairias šventąsias vietas, kodėl? Nes mahā-pāpiai, dideli nusidėjėliai, ateina į piligrimystės vietas ir jas užteršia. Jie ten palieka savo nuodėmes, todėl ta šventoji vieta tampa užteršta. Bet kai ten ateina sādhu, ta vieta vėl apsivalo. Gadavrita (?) Bhagavanas – kadangi Viešpats gyvena tų asmenybių širdyje, tos vietos tampa vėl švarios.

Taigi, Viešpats Čaitanja Mahaprabhu pasakė Savo guru Išvarai Puripadai: e deha samarpinu tomāra caraṇe. Mahaprabhu tarė: „O, Gurudeva, viską atiduodu tavo lotosinėms pėdoms: savo kūną, protą, kalbą – viską“. [žodis], mana, vākya. Kai jūs visiškai, absoliučiai atsiduosite lotosinėms guru pėdoms, Krišna sako: „Tuomet Aš priimu tą asmenį“.

martyo yadā tyakta-samasta-karmā

niveditātmā vicikīrṣito me

tadāmṛtatvaṁ pratipadyamāno

mayātma-bhūyāya ca kalpate vai

Krišna sako taip. Tuo metu to atsidavusio asmens kūnas tampa transcendentinis. Kai jūs visiškai, absoliučiai atsiduosite lotosinėms guru pėdoms, Krišna jus priims ir jūsų kūnas taps transcendentinis. O su savo transcendentiniu kūnu, aprākṛta-deha, galite tarnauti Viešpačiui. Toks procesas. Tai reiškia, išvada ta, kad visos mūsų sādhanos ir bhajanos esmė – kaip visiškai atsiduoti lotosinėms guru-pāda-padmos pėdoms. Atsiduokite guru-pāda-padmai. Todėl mes ir giedame:

gurudev!
kṛpā-bindu diyā, koro’ ei dāse,
tṛṇāpekhā ati hīna

Visa mūsų sādhanos ir bhajanos esmė – atsidavimas guru-pāda-padmai.

Dabar bus ārati.

[Gurudevas gieda] Jay Gurudeva, jay gurudeva!.. [Toliau gieda Dašavatara-stotrą]

Klausimai – atsakymai

Šrila Gurudevas: Gyvenimo prasmė – atlikti bhajaną ir sādhaną. Šį žmogiškąjį gyvenimą nėra taip lengva gauti. Ką reiškia žmogaus gyvenimas? [Jis reiškia] atlikti bhajaną ir sādhaną ir kartoti šventuosius Dievo vardus. Šiame materialiame pasaulyje laimė ir kančia – viskas tai ateina, tai išeina, tokia šio pasaulio prigimtis. Šis pasaulis yra māyika-jagat – trejopi māyos aspektai nuolat mus trikdo, priklausomai nuo mūsų geros ar blogos karmos, kurią sukaupėme praeituose gyvenimuose ir kuri niekur nedingsta, nesunaikinama. Todėl mes kenčiame.

Tačiau su žmogaus kūnu, jei vienaip ar kitaip kartosite šventuosius vardus:

HARĖ KRIŠNA HARĖ KRIŠNA

KRIŠNA KRIŠNA HARĖ HARĖ

HARĖ RAMA HARĖ RAMA

RAMA RAMA HARĖ HARĖ,

tada visa jūsų karma bus sunaikinta. Tada jūsų akys atsivers, viską išvysite lyg saulės šviesoje ir nukeliausite į Viešpaties buveinę.

Bhakta (naujam žmogui vardu Džeimsas): Ar supranti apie karmą? Maharadžas kalba apie karmą, darbus, kuriuos atlieki kasdieniame gyvenime.

Ananga Mohan Prabhu: Ir apie praeities veiksmus.

Šrila Gurudevas: Tačiau jei kartosi šventuosius vardus, visa tavo karma bus sunaikinta. Šventieji vardai yra labai galingi.

ceto-darpaṇa-mārjanaḿ bhava-mahā-dāvāgni-nirvāpaṇaḿ
śreyaḥ-kairava-candrikā-vitaraṇaḿ vidyā-vadhū-jīvanam
ānandāmbudhi-vardhanaḿ prati-padaḿ pūrṇāmṛtāsvādanaḿ
sarvātma-snapanaḿ paraḿ vijayate śrī-kṛṣṇa-sańkīrtanam (Šri Šikšaštaka,
1-as posmas)

 Śrī-kṛṣṇa-saṅkīrtanas išvalo širdies veidrodį, užgesina visa ryjančią materialios egzistencijos liepsną ir paskleidžia mėnesieną primenančius bhāvos spindulius į baltą sėkmės lotoso pumpurą, paskatindamas jį išsiskleisti. Śrī-kṛṣṇa-saṅkīrtanas yra Vidja-devės (transcendentinio žinojimo deivės ir Jo palydovės) gyvenimas ir siela. Śrī-kṛṣṇa-saṅkīrtanas plečia transcendentinės palaimos vandenyną, suteikia sielai visišką nektarą kiekviename žingsnyje ir visiškai išmaudo, apvalo bei atgaivina tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Tebūnie amžina šlovė ir pergalė visuotiniam Šri Krišnos šventųjų vardų giedojimui!“

Nāma-saṅkīrtanas yra labai galingas. Kartok šventuosius vardus ir pats tai suprasi. Tiek daug laimės ateis į tavo gyvenimą. Palaima savaime užlies tavo širdies gelmes. Ar supranti?

Bhakta (pasakoja apie Džeimsą): Maharadžai, šis vyras anksčiau kartodavo Om Namah Shivaya mantrą. [toliau tam tikras angliškas akcentas, dėl kurio sunku suprasti, apie ką kalbama]

Šrila Gurudevas: Nieko tokio, jokių problemų. [neaišku] Bet dabar kartok Harė Krišna. Viešpaties Šivos malone tu gavai šį dalyką [mahā-mantrą], tai tiesa. Supranti? Ir visuomet išlaikyk entuziazmą. Visuomet turite būti kupini entuziazmo. Ir melskis Viešpačiui Šivai, prašyk Jo malonės. Šivadži viską duos. Yra dvejopi mokymai: vienas optimistų, kitas pesimistų. Optimistai visada užsidegę: „O, kaip aš tai pasieksiu? Kaip man tai gauti?“. Būkite optimistai. Niekuomet nepulkite į neviltį. Jei pulsite į neviltį, kils tik dar daugiau kančios ir jūsų protas neduos jums ramybės. Kodėl žmonės žudosi? Nes puola į neviltį.

Ananga Mohan Prabhu: Nes jie nemato išeities. Jie nežino, kaip išspręsti tą situaciją.

Šrila Gurudevas: Bet visuomet galvokite: „Krišna visada su manimi“. Krišna ir guru. Ar supranti? Guru – tai dvasinis mokytojas. „Jis visuomet su manimi ir man padeda“. Tikėkite tuo ir kartokite šventuosius Viešpaties vardus. Tada [neaišku].

Bhakta (Džeimsui): Tiesiog kartok, kartok, kartok. Džeimsai, aš galiu pateikti kaip pavyzdį save. Vienu metu man buvo išties labai sunku, tačiau vien kartojant šventuosius vardus viskas išsisprendė.

Šrila Gurudevas (Džeimsui): Jei turi laiko, ateik dar kada į programą.

Džeimsas: Ačiū.

Šrila Gurudevas: Ar priėmei prasādo?

[neaišku]

JK, Londonas, 2015.01.31

Visos paskaitos anglų kalba galite pasiklausyti, paspaudę ant šios nuorodos: