2018 birželio 18d. Anglija, Velsas

Originalus paskaitos įrašas anglų kalba: https://drive.google.com/file/d/1yJvCth-ItoeJaSUcyiUUVlpvG05mglJh/view?usp=sharing

Sādhu-saṅga ir nāma-sankīrtana. Mahaprabhu pasakė:

 

prabhu kahe, — “vaiṣṇava-sevā, nāma-saṅkīrtana

dui kara, śīghra pābe śrī-kṛṣṇa-caraṇa”

Viešpats atsakė, “Tu turėtum patarnauti Krišnos tarnams ir visados kartoti šventus Krišnos vardus. Šitaip elgdamasis, labai greitai pasieksi lotosinių Krišnos pėdų prieglobstį.” (Čaitanja Čaritamrita, Madhja 16.70)

 

Mahaprabhu teigia: “Turite bendrauti su sādhu (sādhu-saṅga) ir kartoti šventus vardus (nāma-sankīrtana). Iš tiesų, sādhu-saṅga reiškia klausyti sādhu nurodymų. Jei neklausysite ar nepraktikuosite – nebus jokios naudos. Taigi, sādhu-saṅga reiškia vykdyti sādhu (šventųjų) nurodymus. Māya devi labai gudri – davė mums dvi ausis, garsas įeina pro vieną ausį, o pro kitą išeina. O kartais esame tarsi kurti ir visiškai nesiklausome. Jūs turite klausyti. Kṛṣṇa-kathā yra labai galinga: śṛṇvatāṁ sva-kathāḥ kṛṣṇaḥ puṇya-śravaṇa-kīrtanaḥ. Kṛṣṇa-kathā niekuo nesiskiria nuo Paties Krišnos. Kai klausotės kṛṣṇa-kathos, Pats Viešpats įeina į jūsų ausis, patenka į širdį ir išvalo visus nešvarumus. Patys negalite pašalinti visų anarthų (ydų) iš savo širdies.

Ihāre koriyā jaya, chādāno nā jāya / sādhu-krpā binā arā nāhiko upāya (“Ki-rupe-paibo-seva”, Bhaktivinoda Thakura). Šiame posme Bhaktivinoda Thakura aiškina, jog negalime įveikti māyos. Ko mums reikia? Sādhu, guru malonės. Jūs turite klausytis kṛṣṇa-kathos, tačiau kaip iš tiesų klausytis? Klausytis reiškia praktikuoti, neturėtų būti taip, jog tai, ką girdime, pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.

Kartą guru paprašė savo mokinio: “Mokiny, paduok man stiklinę vandens. Ar girdėjai, ką pasakiau?” “Taip, Gurudevai, girdėjau, nesu kurčias”, – atsakė mokinys. Guru dar kartą nurodė: “Atneški vandens”. Mokinys atsakė: “Taip, einu, einu”, ir išskubėjo vykdyti nurodymo. Po dešimties minučių jis grįžo: “Gurudevai, kai ką pamiršau. Aš tuoj pat tau atnešiu vandens, tik kokio vandens norėtum: karšto ar šalto?”

Guru nurodė jam atnešti vėsaus vandens, mąstydamas: “Jei liepsiu atnešti karšto, tai mokinys vėl sugrįš nerimaudamas, jog nėra kaip pašildyti vandenį”. Dėl šios priežasties guru paprašė, kad mokinys atneštų vėsaus vandens.

Po kelių minučių mokinys vėl grįžo: “Gurudevai, kai ką pamiršau. Norėtum vandens iš krano ar filtruoto vandens iš butelio?” Mokytojas mąsto: “Jei pasakysiu filtruoto vandens, galbūt jis vėl grįš sakydamas, jog neturi pinigų, ar parduotuvė uždaryta.” Todėl guru atsakė mokiniui: “Gerai, atnešk man paprasto vandens iš krano.”

Galit patys paskaičiuoti, kiek laiko praėjo nuo tada, kai mokytojas davė nurodymą. Iš tiesų 30-dešimt minučių, mokinys sugrįžo klausti tris kartus. Po dešimties minučių jis grįžo ketvirtą kartą. “Ei, kur vanduo?” – griežtai paklausė guru. “O, Gurudevai, pamiršau dar kai ko paklausti, vandenį atnešti metalinėje stiklinėje ar plastikinėje?” Gurudevas galvoja: “O, Dieve…“ Jis atsakė mokiniui: “Gerai, nebereikia man jokio vandens.”

Mokinys apgailestaudamas atsakė: “Bet Gurudevai! Aš privalau tau patarnauti. Prieš tris dienas tu skaitei nuostabią paskaitą ir sakei: guru-śuśrūṣayā bhaktyā/ sarva-labdhārpaṇena ca, tas, kuris neatlieka tarnystės savo mokytojui, negali dvasiškai tobulėti. Taigi, Gurudevai, aš turiu tau tarnauti. Prašau, leisk atnešti tau vandens.” “Na, gerai, atnešk vandens plastikinėje stiklinėje.” – atsakė jam mokytojas. Guru žino, jog jei paprašys atnešti metaliniame puodelyje, mokinys, be abejo, grįš dar kartą, nežinodamas, kur jį rasti.

Taigi, labai paprasta užduotis. Tačiau, prabėgus dar dešimčiai minučių, mokinys grįžo atgal. “Ei, kur mano vanduo?” – klausia mokytojas. “Gurudevai, pamiršau dar vieną dalyką, vandens stiklinę padėti ant padėklo ar atnešti rankoje?” Tai išgirdęs, guru griežtai atsakė, jog vandens nebenori. “Ne, ne, Gurudevai, aš privalau tau patarnauti…” – apgailestavo mokinys. “Gerai, nereikia jokio padėklo. Atneški laikydamas rankoje.” – atsakė guru. “Einu, einu…” – kartojo mokinys.

Po keleto minučių, mokinys ir vėl sugrįžo. “O, Gurudevai, pasakysiu atvirai, nėra vandens. Dingo elektra ir vandens pompa nebeveikia. Ką dabar daryti?” Mokytojas pasakė: “Nereikia man patarnauti.”

Bolo Vrindavan Bihari Lala Ki Jay!

 

Iš tiesų, ši istorija atskleidžia, jog turime tarnauti guru ir Krišnai. Šventraščiuose sakoma: śuśrūṣayā. Śuśrūṣayā reiškia tarnystės nuotaiką, sevą. Klausytis hari-kathos yra tarnystė. Be tarnystės negalime gauti jokio rezultato. Turite ne kartoti šventus vardus, o tarnauti jiems. Nāma-sevā.

 

Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare

Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare!

 

Tai yra labai svarbu. Mūsų šventraščiuose aiškinama:

 

guru-śuśrūṣayā bhaktyā

sarva-labdhārpaṇena ca

saṅgena sādhu-bhaktānām

īśvarārādhanena ca

(Šrimad Bhagavatam 7.7.30)

Guru-śuśrūṣayā bhaktyā – galime atlikti įvairią tarnystę Viešpačiui, tačiau geriausia yra tarnauti guru, atlikti guru-sevą. Sarva-labdhārpaṇena ca – tokiu būdu labai lengvai pasieksime tobulumą. Saṅgena sādhu-bhaktānām – turime visados bendrauti su tyrais Viešpaties bhaktais, sādhu-saṅga. Taigi, guru-sevā (tarnystė guru), vaiṣṇava-sevā (tarnystė Vaišnavams) ir sādhu-sevā (tarnystė šventiesiems). Tarnaukite Viešpačiui ir kartokite šventus Jo vardus.

 

Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare

Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare!

 

Mahaprabhu teigia: sādhu-saṅga ir nāma-sankīrtana. Koks yra Šri Čaitanjos Mahaprabhu mokymas? Viešpats Mahaprabhu mus moko, jog turime visados bendrauti su sādhu, klausytis hari-kathos ir kartoti šventus vardus. Bendrauti su sādhu reiškia klausytis hari-kathos, niekada nepraleiskite galimybės išgirsti apie saldžius Krišnos žaidimus. Jei iš tiesų klausomės hari-kathos, turime praktikuoti tai, ką išgirdome. Jei nepraktikuojame, tai tas pat, lyg sakytume: “Gurudevai, ateinu, ateinu“, tačiau vandens nėra. Elektra dingo ir vandentiekis neveikia. Taigi, kur tada vanduo, kur guru-sevā? Ne, jūs turite atlikti bhajaną, sādhaną ir deramai kartoti šventuosius vardus.

 

Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare

Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare!

 

 

Nitai Gaura Premanande! Hari Hari Bol!