2017.08.18 Ukraina, vakarinė paskaita

Visų pirma, pagarbiai lenkiuosi savo guru-pāda-padmos nitya-lilā praviṣṭa oṁ viṣṅupāda aṣtottara-śata Šri Šrimad Bhaktivedantos Šrilos Vamanos Gosvamio Maharadžo ir nitya-lilā praviṣṭa oṁ viṣṅupāda aṣtottara-śata Šri Šrimad Bhaktivedantos Šrilos Narajanos Gosvamio Maharadžo lotosinėms pėdoms. Taip pat pagarbiai lenkiuosi nitya-lilā praviṣṭa oṁ viṣṅupāda aṣtottara-śata Šri Šrimad Bhaktivedantos Svamio Maharadžo, Šrilos Gour Govindos Gosvamio Maharadžo, Šrilos Bhakti Rakšak Šridhar Gosvamio Maharadžo, Šrilos Bhakti Pramodos Purio Gosvamio Maharadžo lotosinėms pėdoms bei visiems vyresniesiems bhaktams, visiems Vaišnavams ir Vaišnavėms ir čia esantiems gerbiamiems svečiams.

Taigi, vakar aptarėme, kodėl Krišna apreiškė savo saldžią līlą iš Goloka Vrindavano į šį materialų pasaulį. Iš tiesų, yra daugybė priežasčių, ir mūsų ācāryos (dvasiniai mokytojai) tai labai gražiai apibūdina savo komentaruose. Kaip jau minėjau, Krišna apsireiškia šiame materialiame pasaulyje, kuris vadinamas jaḍa-jagad. Sąlygotosios sielos yra visiškoje māyos iliuzijoje ir nežino, kas yra dvasinis gyvenimas. Jos yra užsiėmusios šiais keturiais dalykais: valgymu, miegojimu, gynimusi bei dauginimusi. Taip pat, sąlygotosios sielos kenčia nuo trijų māyos aspektų : ādhidaivika,  ādhyātmika ir ādhibhautika. Sąlygotosios gyvosios būtybės kartais atlieka nuodėmingą, kartais – dorybingą veiklą ir tokiu būdu klaidžioja tame pačiame gyvybės ir mirties rate. Jos nežino, kas yra Dievas, ką garbinti ir kaip garbinti. Taigi, Krišna, kuris yra nuostabus ir labai maloningas, mąsto: „Aš turiu išvaduoti sąlygotąsias gyvąsias būtybes iš šio materialaus pasaulio.“

anugrahāya bhaktānāṁ

mānuṣaṁ deham āśritaḥ

bhajate tādṛśīḥ krīḍā

yāḥ śrutvā tat-paro bhavet

„Krišna apreiškia Savo amžiną į žmogų panašų pavidalą ir Savo žaidimus tam, kas suteiktų malonę bhaktams. Tas, kas išgirsta apie šiuos žaidimus, turėtų pradėti atsidavimo tarnystę Jam.“

(Šri Čaitanja-čaritamrita, Adi-lila 4.34)

Krišna maloningai apreiškia savo saldžią līlą iš Goloka Vrindavano į šį materialų pasaulį, su Savimi pasiimdamas visus Savo amžinuosius palydovus. Tie, kas klausysis šių saldžių Krišnos žaidimų ir susitelks į juos, bus išlaisvinti iš šio materialaus pasaulio pančių ir pasieks Goloka Vrindavaną. Nes kṛṣṇa-kathā yra Pats Krišna. Tai reiškia, jog Pats Krišna įeina pro jūsų ausis ir patenka į širdį, iš kurios išvalo visus nepageidautinus dalykus. Kas nenori klausytis kṛṣṇa-kathos? Vakar taip pat uždaviau šį klausimą. Tai yra mėsininkas, kuris žudo gyvūnus, ir jo širdis labai kieta. Dėl to, toks asmuo nenori klausytis kṛṣṇa-kathos.

nivṛtta-tarṣair upagīyamānād

bhavauṣadhāc chrotra-mano-’bhirāmāt

ka uttamaśloka-guṇānuvādāt

pumān virajyeta vinā paśughnāt

„Aukščiausiojo Dievo Asmens šlovinimas yra atliekamas paramparos sistemoje; šios žinios perduodamos mokiniui per dvasinį mokytoją. Šis šlovinimas yra atliekamas tų, kurie nebėra susidomėję tuo, kas netikra, – laikina kosminės apraiškos šlove. Viešpaties apibūdinimai yra geriausias vaistas sąlygotosioms sieloms, kurios patiria pasikartojančius gimimą ir mirtį. Ir vis dėlto, kas atsisakys klausytis Viešpaties šlovės, išskyrus mėsininką, tą, kuris žudo pats save?“

(Šrimad-Bhagavatam 10.4.1)

„Šrimad-Bhagavatam“ nurodo: netgi impersonalistai, ādvaita-vādžiai, jei jie klausosi kṛṣṇa-kathos, pamiršta norą įsilieti į beasmenį Brahmaną ir panyra į saldžius Krišnos žaidimus. Netgi ātmārāma-āptakāma-puruṣa [tas, kuris patiria visišką pilnatvę – vert. past.], klausydamasis kṛṣṇa-kathos, paliks savo ātmārāmatą ir āptakāmatą. (-) Kṛṣṇa-katha labai galinga. Šukadeva Gosvamis tarė Parikšitui Maharadžui:

pariniṣṭhito ‘pi nairguṇya

uttama-śloka-līlayā

gṛhīta-cetā rājarṣe

ākhyānaṁ yad adhītavān

„O šventasis Karaliau, nepaisant to, kad buvau visiškai paniręs į transcendenciją, vis tiek jaučiau potraukį pasakojimams apie dieviškus Viešpaties žaidimus, kurie yra paaiškinti nuostabiais posmais.“ (Šrimad-Bhagavatam 2.1.9)

Šukadeva Gosvamis tarė Parikšitui Maharadžui: „Anksčiau buvau visiškai paniręs į beasmenį Brahmaną, bet kai išgirdau kṛṣṇa-kathą iš savo tėvo Vjasadevos lūpų, atsisakiau meditacijos į nirguṇa Brahmaną.

Tai reiškia, jog net ātmārāma-āptakāma-puruṣa, jei klausosi kṛṣṇa-kathos, panyra į šiuos dieviškus žaidimus. Ir netgi sąlygotosios sielos, kurios kenčia nuo trijų māyos aspektų, klausydamos kṛṣṇa-kathos pamiršta šias savo kančias. Taigi, dėl to, kad Krišna yra labai maloningas, Jis apreiškia visą savo dievišką līlą iš Goloka Vrindavano į materialų pasaulį. Krišnos līlā labai saldi – madhuraḿ madhuraḿ. Viskas, kas su Juo susiję, yra labai saldu.

 

adharaḿ madhuraḿ vadanaḿ madhuraḿ

nayanaḿ madhuraḿ hasitaḿ madhuraḿ

hṛdayaḿ madhuraḿ gamanaḿ madhuraḿ

madhurādhi-pater akhilaḿ madhuraḿ

 „Jo lūpos saldžios, Jo veidas saldus, Jo akys saldžios, Jo šypsena saldi, Jo širdis saldi, Jo eisena saldi – viskas Viešpatyje yra saldu.“

(Šri Madhuraštakam)

Ką reiškia madhuraḿ? Saldumą. Viskas, kas susiję su Krišna, yra pilna saldumo. Adharaḿ madhuraḿ – Jo lūpos yra saldžios, nayanaḿ madhuraḿ – Jo labai gražios lotoso žiedlapius primenančios akys, gamanaḿ madhuraḿ – Jo eisena labai graži ir pilna saldumo. Hasitaḿ madhuraḿ – Jo šypsena yra nuostabi ir be galo patraukli. Taigi, Krišna yra visiško saldumo įsikūnijimas.

Šrimad-Bhagavatam Šukadeva Gosvamis pasakė: „Kai aš gimiau iš savo motinos įsčių, bandžiau įsilieti į beasmenį Brahmaną. Sūta Gosvamipada teigia: „Mano dvasinis mokytojas, Šukadeva Gosvamis, yra labai išaukštinta asmenybė“.

Iš tiesų, kai Šukadeva Gosvamis gimė iš savo motinos įsčių, jo kūnas buvo kaip šešiolikmečio vaikino. Būdamas visiškai nuogas, jis iškart pasileido bėgti į džiungles. Šukadeva neturi jokių saṁskārų, materialistiškos mąstysenos, nei šventos (brahmaniškos) virvelės – nieko. Jis tiesiog bėga į džiungles, trokšdamas įsilieti į beasmenį Brahmaną. Ir tuo metu jo tėvas Vjasadeva garsiai šaukia: „O mano sūnau, mano sūnau!“ Tačiau Šukadeva neatsisuko atgal ir net nepažvelgė į savo tėvą. Aplinkui augę medžiai, vos tik gavę Šukadevos Gosvamio darśaną, apsvaigo nuo jo transcendentinės meilės.

Taigi, Sūta Gosvamis tarė: „Mano Gurudevas glūdi visų gyvųjų būtybių širdyse“.

Krišna apreiškia savo dievišką līlą iš Goloka Vrindavano į šį materialų pasaulį. Tačiau sąlygotosios gyvosios būtybės nežino, kokią meilę Krišnai jaučia Vradžos gyventojai, Vradžavasiai. Vradžavasiai – amžinieji Krišnos palydovai, rāgātmikā-jana. Rāgātmikā – tai spontaniška meilė Krišnai. Suprantate? Kiekvieną sekundę, kiekvieną akimirką, jie visiškai susitelkę į Krišną. Taip pat, kaip materialistiški žmonės dvidešimt keturias valandas per parą susitelkę į materialius dalykus.

Yra parduotuvių, kurios atidarytos net dvidešimt keturias valandas. Septynias dienas per savaitę, dvidešimt keturias valandas per parą – jokių atostogų (juokiasi). Ką tai reiškia? Jog materialistiški žmonės dieną ir naktį – visada susitelkę į materialius dalykus ir į tai, kaip tenkinti jusles. Jie nuolat mąsto apie tai, kaip mėgautis materialiais dalykais – ne apie ką nors kitą.

Ko nori materialistiški žmonės? Jie nori laimės. Kokios laimės? Ši laimė vadinama ānanda (palaima). Kai kurie žmonės nori mėgautis skaniu maistu – bhojana-ānanda, o kiti nori ilgai, daug valandų miegoti. Visai kaip Kumbhakarna. Girdėjote apie Kumbhakarną? Tai Ravanos brolis. Jis miegojo šešis mėnesius be pertraukos. Po šešių mėnesių atsibudo, tada visą dieną valgė ir vėl nuėjo miegoti. Taigi, šitame materialiame pasaulyje žmonės trokšta įvairiausios laimės. Tačiau jie nežino, kas yra tikroji laimė.

Kokia yra tobula laimė? Tai kṛṣṇa-nāma. Jei visi šie žmonės patektų į Goloką Vrindavaną, būtų labai laimingi. Taigi, kartokite šventuosius vardus ir būkite laimingi!

Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare,

 Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare.

Taigi, amžinieji Krišnos palydovai, kṛṣṇa-nitya-parikāros, tokie kaip Nanda, Jašoda, Subalas ir Šridama, visos gopės, gopai, Lalita, Višakha, yra nuolat susitelkę į kṛṣṇa-nāmą. Tuo metu, kai jie atlieka įvarias pareigas namuose, yra paskendę mintyse apie Krišną.

He kṛṣṇa he yādava he sakheti, govinda dāmodara mādhaveti. (O, Krišna! O Jadava! O, mano drauge! Govinda! Damodara! Madhava!)

Goloka Vrindavane visi Krišnos palydovai yra nuolat susitelkę į kṛṣṇa-nāmą, taip pat, atlikdami įvarius namų ruošos darbus, jie kartoja Krišnos vardą. Tuo metu, kai melžia karves, jie gieda: „He kṛṣṇa he yādava he sakheti, govinda dāmodara mādhaveti“. O jūs mokate melžti karves? Kas moka?

(Vaikinas iš auditorijos pakelia ranką)

Šrila Gurudevas : Iš kur žinai? Turi karvę?

Vaikinas: Aš gyvenau fermoje.

Šrila Gurudevas: Taigi, tuo metu, melždami karves, Vradžavasiai yra visiškai panirę mintyse apie Krišną. Tuo metu jie negroja nei mridanga, nei karatālais, tačiau sklinda šių instrumentų garsas. Kai jie melžia karves, pienas, bėgantis srove iš karvės tešmenų, atsimuša į kibiro dugną, ir atsiranda toks garsas: džnnnnn, džnnnnn… O ant rankas puošiančios apyrankės taip pat skleidžia labai gražų garsą, lyg būtų grojama karatālais.“Govinda dāmodara mādhaveti, govinda dāmodara mādhaveti…“

Kodėl apie tai kalbu? Nes Krišnos amžinieji palydovai yra vadinami rāgātmikā-jana ir jų širdyse gyvuoja spontaniška meilė Krišnai.

Subalas, Šridama savo draugiškuose santykiuose su Krišna jaučia Jam be galo didelę meilę. Kai Krišna išeina ganyti karvių, Subalas ir Šridama seka iš paskos. Jie nemano, kad Krišna yra viršiausias. Jie niekada negalvoja, jog Krišna – Dievas. Iš tiesų, Krišna yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo –Bhagavānas , tačiau, veikiant yoga-māyos energijai, Krišnos draugai: Subalas, Šridama, Madhumangala – niekada negalvoja, kad Krišna yra Dievas. Jie mano, kad Krišna yra jų draugas. Visų Vradžos gyventojų nuotaika yra tokia: „Krišna yra mūsų šeimos narys.“ Nanda ir Jašoda taip pat niekada nemano, kad Krišna yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Nepaisant to, kad Krišna ne kartą apreiškė vradžavasiams savo galingą dieviškumą, jie netiki, jog Krišna – Bhagavānas. Krišna septynias dienas laikė pakėlęs Giriradžą Govardhaną ant savo mažojo kairės rankos piršto. Ir Vradžos gyventojai savo akimis matė, kaip septynias dienas ir septynias naktis Krišna laikė iškėlęs Giriradžą Govardhaną.

(Tęsinys kitame įraše)

 

Bolo girirāja mahārāja ki jay! Govardhana giridhāri ki jay! Jay jay sri Rādhe!